Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Tikėjimas, meilė ir viltis

Lisa Samra
2018 April 22 d.

„Mes visada dėkojame Dievui už jus visus“(1 Tes 1, 2).

Mano teta Ketė dešimt metų rūpinosi savo tėvu (mano seneliu). Ji jam gamino valgyti ir tvarkė namus, kai jis dar galėjo vaikščioti, o kai jis atgulė, tapo jo slauge.

Jos rūpestis yra šiuolaikinė apaštalo Pauliaus žodžių, kuriuos jis rašė Tesalonikiečiams, iliustracija. Jis rašė, jog dėkoja Dievui už jų „tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje“ (1 Tes 1, 3).

Mano tetos rūpestis sergančiu tėvu buvo meilės ir tikėjimo išraiška. Ji tikėjo, kad Dievas pašaukė ją šiam svarbiam darbui, ir labai uoliai jį atliko, nes mylėjo Dievą ir tėvą.

Ir taip pat ji buvo kupina vilties. Senelis buvo labai geras žmogus, tačiau žiūrėti, kaip jis gęsta, nebuvo paprasta. Kad galėtų jį slaugyti, ji paaukojo bendravimą su šeima ir draugais, atsisakė kelionių. Ji viską galėjo iškęsti, nes tikėjo, jog Dievas ją sustiprins ir vylėsi, kad tėvo laukia nuostabi ateitis dangiškose buveinėse.

Ką jūs bedarytume – ar rūpintumėtės giminaičiu, ar padėtumėte kaimynui, ar darytumėte kitus gerus darbus, - pakilkite dvasia savo darbuose. Jie gali tapti jūsų tikėjimo, meilės ir vilties liudytojais.

Viešpatie, padėk man šiandien pamatyti aplinkinių poreikius, Tavo vedimą ir suteik dvasios jėgą paklusti. Aš noriu gyventi tikėjimu, meile ir viltimi, kuriuos Tu man davei.

Svarbiausia gyvenime – mylėti, o ne būti mylimam, duoti, o ne gauti, tarnauti, o ne būti aptarnaujamam.

© Our Daily Bread