Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Atskleista, norint išgydyti

David H. Roper
2018 April 04 d.

„Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų“ (Ps 25, 4).

Vaikystėje aš mačiau, kaip mano tėvas aria žemę, kuri anksčiau niekuomet nebuvo įdirbta. Ariant pirmą kartą, plūgas iš žemės išversdavo didelius akmenis. Tėvas vaikščiodavo išartame lauke ir rinkdavo juos. Tuomet jis vėl iš naujo ardavo žemę. Ir kaskart į paviršių išardavo mažesnius akmenis. Vėl juos rinkdavo ir paskui vėl ardavo.

Augimas malone yra kažkuo panašus į šį procesą. Iš pradžių, kai mes atsigręžiame į Kristų, gali atsiskleisti kai kurios „didelės“ nuodėmės. Mes jas išpažįstame Dievui ir priimame Jo atleidimą. Tačiau praeina laikas, Dievo Žodis giliau įsiskverbia į mūsų širdį, ir Šventoji Dvasia iš jos gilumos ištraukia į paviršių kitokio pobūdžio nuodėmes. Anksčiau jos atrodė mažos ir nereikšmingos, o dabar atsiskleidžia visu savo bjaurumu. Tai tokios nuodėmės kaip pasididžiavimas, savimyla, savigaila, įžeidumas, aikštingumas, smulkmeniškumas, įtarumas, susierzinimas, savanaudiškas pasiteisinimas.

Dievas atskleidžia kiekvieną nuodėmę, norėdamas mus iš jos išlaisvinti. Jis atveria žaizdas, kad jas išgydytų. Kai panašios ydos iškyla į paviršių, mes galime melstis drauge su Dovydu: „Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė“ (Ps 25, 11).

Nuolankus nuodėmės pripažinimas nors yra skausmingas, tačiau naudingas sielai. Per jį Viešpats „nusidėjėliams kelią parodo“. Jis „romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius“ (Ps 25, 8-9).

Dėkoju, Viešpatie, kad Tu elgiesi su mumis pagal savo meilę. Nukreipk mus ir pamokyk. Padėk visuomet prisiminti, kaip daug mums atleista.

Jėzus priima mus tokius, kokie mes esame, ir daro tokius, kokie turėtume būti.

© Our Daily Bread