Dvasiniai skaitiniai

Mes nepalūšime

Xochitl Dixon
2018 March 14 d.

„O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?“ (Mt 6, 27).

Būdama Kalifornijos valstijos (JAV) gyventoja ir saulės mėgėja, aš bijau šalčio. Tačiau man patinka žiemos peizažų nuotraukos. Todėl aš negalėjau sulaikyti šypsenos, kai mano draugė iš Ilinojaus valstijos (JAV) pasidalino žiemos nuotrauka. Ji per savo kambario langą nufotografavo jauną medelį. Tačiau geriau įsižiūrėjusi, aš nuliūdau: plonos jo šakos buvo iki pat žemės nulinkusios nuo užšalusio ant jų ledo svorio.

Kiek jos dar galės išlaikyti prieš nulūždamos nuo šių sunkių ledo apkaustų? Ledo našta ant trapaus medelio man priminė mano pačios pečius, kuriems tenka pakelti nemažai gyvenimo rūpesčių.

Po to, kai Jėzus pasakė mokiniams, kad jų didžiausias turtas yra danguje, Jis paragino juos išsilaisvinti iš neramių minčių. Visatos Kūrėjas ir Globėjas myli savo vaikus ir rūpinasi jais. Todėl nėra reikalo gaišti laiko ir prarasti jėgas rūpesčiams. Dievas žino, ko mums reikia, ir žada, jog visa tai bus pridėta (Mt 6, 19-32).

Jis taip pat žino, kad mes esame gundomi nerimauti. Todėl kviečia mus ateiti pas Jį, pasitikėti Jo globa ir rūpesčiu bei gyventi tikėjimu (Mt 6, 33-34).

Šiame gyvenime mes susidursime su dideliais rūpesčiais ir jausime neapibrėžtumą, dėl ko gali nusvirti mūsų rankos. Visi mes kartais galime palinkti po sunkia rūpesčių našta. Tačiau pasitikėdami Dievu, mes išstovėsime ir nepalūšime.

Dėkoju, Viešpatie, už Tavo žodžius, kad mums nereikia dėl nieko nerimauti. Tu niekuomet mūsų nepavesi ir pasirūpinsi visais mūsų poreikiais.

Rūpesčiai mūsų nesužlugdys, jeigu mes pasitikėsime visų gerų dalykų Davėju.

© Our Daily Bread