Dvasiniai skaitiniai

Aimana Dievui

David H. Roper
2013 February 17 d.

„...Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Fil 4, 6).

Nepaisant prabėgusių metų, aš vis dar iki galo nesuprantu kas yra malda. Tai yra paslaptis. Tačiau vieną dalyką aš žinau tvirtai: kai mes esame nusivylę, malda, išeinanti iš mūsų širdies gilumos, natūraliai atsiranda mūsų lūpose.

Kai mus apima baimė, kai esame užspiesti į kampą, kai aplinkybės darosi nepakeliamos, kai mūsų gerovė sudūžta į šipulius, mes nejučiomis, o kartais ir nesąmoningai imame melstis. „Viešpatie, padėk!“ – taip skamba mūsų šauksmas.

Rašytojas Eugene Peterson sakė: „Maldos žodžiai yra kalami negandų žaizdre. Kai mes patys sau negalime padėti ir šaukiamės pagalbos, kai mes atsiduriame ten, kur nenorime būti, kai mes nebeturime jėgų patys savęs pakęsti ir norime pasikeisti, tuomet mes prisimename maldą“.

Malda prasideda sielvartuose, o vėliau ji tęsiasi, nes mes visuomet išgyvename vienokius ar kitokius nemalonumus. Jai nereikia nei ypatingo pasiruošimo, nei specifinės kalbos, nei nustatytos kūno padėties. Atsiradus būtinam poreikiui, ji išplaukia iš mūsų, ir bėgant laikui tampa įprastine reakcija į įvairias (geras ar blogas) gyvenimo aplinkybes (Fil 4, 6). Kokia privilegija viską atnešti maldoje Dievui!

Dievo pagalba yra tik per maldos atstumą

David H. Roper
© Our Daily Bread 2013-02-15