Dvasiniai skaitiniai

Nutraukta tyla

Philip Yancey
2017 December 23 d.

„Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties (...) kad paruoštų Viešpačiui parengtą tautą“ (Lk 1, 17).

Senojo Testamento laiko pabaigoje, atrodė tarsi Dievas nutilo. Keturis šimtmečius judėjai laukė ir buvo suglumę. Atrodė tarsi Dievas nekreipė į juos dėmesio ir buvo kurčias jų maldoms. Liko tik viena viltis – senas pažadas, jog ateis Mesijas. Į šį pažadą judėjai sudėjo visas savo viltis. O paskui įvyko kažkas svarbaus. Buvo paskelbta, jog gimė Kūdikis.

Lukas, pasakodamas kaip žmonės priėmė šią naujieną, perteikia jų susijaudinimą. Visi įvykiai, susiję su Jėzaus gimimu, panašūs į džiaugsmingą muziką. Scenoje pasirodo daugybė herojų: pražilęs kunigas (Lk 1, 5-25), priblokšta mergelė (Lk 1, 26-38), pagyvenusi pranašė Ona (Lk 2, 36). Marija, šlovinanti Dievą puikiu himnu (Lk 1, 46-55). Net dar nespėjęs gimti Jonas džiugiai suspurda motinos įsčiose (Lk 1, 41).

Lukas atkreipia dėmesį į Senojo Testamento pranašystes apie Mesiją. Angelas Gabrielius net vadina Joną krikštytoją „Eliju“, atsiųstu parengti kelią Viešpačiui (Lk 1, 17). Virš Žemės planetos sutirštėjo juodi debesys. Tačiau niekam nežinomų tolimo Romos imperijos kaimo gyventojų akyse įvyko kažkas nuostabaus ir nepaprasta.  

Viešpatie, Tu atėjai pas mus ir mes džiaugiamės! Jėzau, Tu esi – visų mūsų išganymo ir vilties dovana. Dėkojame tau už tai.

„Kažkada mūsų pasaulyje buvo toks tvartelis, kurio viduje buvo kažkas daugiau už visą mūsų pasaulį“. – C.S. Lewis

© Our Daily Bread