Dvasiniai skaitiniai

Amžinoji viltis

Xochitl Dixon
2017 December 23 d.

„Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį savo Dievą“ (Ps 146, 5).

Savaitę prieš Kalėdas ir praėjus dviem mėnesiams po mano mamos mirties, į pirmą planą iškilo šventiniai pirkiniai ir namų puošyba. Aš sunkiai išgyvenau praradimą ir atstūmiau vyro mėginimus mane paguosti. Mūsų sūnus Ksaveras puošė sienas girliandomis ir lemputėmis, o aš sėdėjau ir liūdėjau. Netaręs nė žodžio jis įjungė lemputes ir drauge su tėvu išėjo į darbą.

Lemputės linksmai mirkčiojo, o Dievas iš lengvo vedė mane iš tamsos. Kokios bebūtų sunkios aplinkybės, mano viltis Dievo tiesos ir Jo nekintančio charakterio šviesoje liko tvirta.

146 psalmė patvirtina tai, ką man tą sunkų rytą priminė Viešpats: mano amžinoji viltis sudėta į Viešpatį, mano pagalbininką, mano galingą ir gailestingą Dievą (Ps 146, 5), Kuris „sukūrė dangų, žemę (...) Jis ištikimas per amžius. Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos“ (Ps 146, 6-7) „pakelia parpuolusius“ (Ps 146, 8). Jis mus „saugo“ ir „globoja“, ir „Viešpats karaliaus per amžius“ (Ps 146, 9-10).

Kartais, ypač per šventes, dienos yra kupinos džiaugsmingų akimirkų. O kartais mes išgyvename praradimus, kenčiame skausmus, jaučiame vienatvę. Tačiau visada Dievas žada mums būti šviesa tamsoje, siunčia būtiną pagalbą ir dovanoja amžinąją viltį.

Dieve ir Tėve, dėkojame Tau už kvietimą pažinti Tave ir pasikliauti Tavo nekintančiu charakteriu, mūsų amžinosios vilties šaltiniu.

Dievas yra nesikeičiantis, todėl tvirta mūsų viltis.

© Our Daily Bread