Straipsniai

Pasninkas pradedantiems

David Mathis
2017 November 28 d.

Greičiausiai jūs esate vienas iš daugelio krikščionių, kurie niekuomet nepasninkauja arba tai daro itin retai. Ir taip yra ne dėl to, jog mes apie tai neskaitėme Biblijoje arba kad negirdėjome teisingų pamokslų apie pasninko galią, ir net ne dėl to, jog mums nesinori to daryti. Taip yra todėl, kad mes iš tikrųjų niekuomet neturėjome progos padėti šakutės į šoną.

Iš dalies taip yra dėl to, kad mes gyvename visuomenėje, kurioje valgis yra toks įprastas ir kasdieniškas, kad mes valgome ne tik tuomet, kai nereikia, bet net ir tada, kai mes to nenorime. Mes valgome dėl kompanijos, kad puotautume drauge su kitais, kad sukurtume santykius arba juos išplėtotume (svarios priežastys), arba paprasčiausiai atsitrauktume nuo savo pareigų.

Ir, žinoma, mes labai norime valgyti ir nenorime patirti pasninko sukeliamo diskomforto. 

Ar pasninkauti nėra paprasta? 

Pasninkas – tai savanoriškas atsisakymas nuo maisto (arba kitų malonių Dievo dovanų, kuriomis mes nuolatos mėgaujamės) dėl tam tikro apibrėžto dvasinio tikslo. Tai yra akivaizdžiai priešiška mūsų vartotojiškai kultūrai, kaip ir prieš santuoką susilaikyti nuo sekso.

Jei norime pažinti prarastą pasninko meną ir mėgautis jo vaisiais, mes turime atsiplėšti nuo visuomenės standartų ir įsigilinti į Bibliją. Tuomet mus rūpės ne klausimas, ar mums reikia pasninkauti, bet kada mes privalome pasninkauti. Jėzus numato, jog Jo sekėjai pasninkaus, ir net pažada, kad tai įvyks. Jis nesako „jeigu“, bet „Kai pasninkaujate“ (Mt 6, 16). Ir Jis nesako, kad Jo sekėjai gali pasninkauti, bet „jie pasninkaus“ (Mt 9, 15).

Šiame gyvenime mes pasninkaujame, nes tikime būsimuoju gyvenimu. Mums nereikia visko čia ir dabar, nes mes turime pažadą, kad viską turėsime ateinančioje amžinybėje. Mes susilaikome nuo to, ką mes galime matyti ir ragauti, nes pajutome, paragavome ir pamatėme nematomo ir begalinio Dievo gerumą – ir esame labai išalkę Jo didesnio buvimo su mumis. 

Radikalios, laikinos priemonės

Pasninkas yra skirtas šiam pasauliui – tai galimybė mūsų širdims pakilti virš mus supančių problemų ir skausmo, kad galėtume įkvėpti gaivaus oro gurkšnį. Pasninkas mums padeda kovoje su nuodėme ir silpnybėmis mūsų viduje. Pasninkaudami mes išreiškiame nepasitenkinimą mūsų nuodėminga esybe ir troškimą giliau pažinti Kristų.

Kai Jėzus sugrįš, pasninkas pasibaigs. Tai yra laikina šio gyvenimo ir šio amžiaus priemonė, kad padidintume mūsų džiaugsmą Jėzuje ir paruoštume mūsų širdis susitikti su Juo akis į akį. Kai Jis sugrįš, Jis daugiau neberagins pasninkauti, bet paruoš puotą; tuomet visi šventi susilaikymai pasitarnaus Jo šlovingam tikslui ir visi pamatys, kokia tai buvo nepaprasta dovana.

Iki tol mes ir pasninkausime.                                                                      

Kaip pradėti pasninkauti

Pasninkas yra sunkus dalykas. Teoriškai skamba žymiai geriau, negu paskui pasirodo praktikoje. Stebėtina, kaip mes galime vos ne vos susilaikyti, kai kartą praleidžiame valgymą. Daugelis naujokų idealistų nusprendžia praleisti vakarienę, bet paskui suvokia, kad jų pilvas iš anksto tuo pasirūpino ir su atsarga prisivalgė per pietus.

Atrodo, jog pasninkas yra paprasta, tačiau vis dėlto mūsų kūnas ir velnias surengia sąmokslą, kad mums sutrukdytų ir sulaikytų mus nuo pasninko. Norėdamas padėti tiems, kurie jau neskubėdami pradėjo judėti takeliu, vedančiu į gerą pasninką, siūlau šešis paprastus patarimus. Šie patarimai gali pasirodyti pedantiški, bet aš viliuosi, kad tokie baziniai pagrindai galės pasitarnauti naujokams arba tiems, kurie niekuomet nėra mėginę pasninkauti.

1. Pradėkite nuo mažų dalykų.

Jeigu jūs neturite pasninkavimo patirties, nepradėkite iš karto nuo pasninko, trunkančio savaitę. Pradėkite nuo vieno valgio davinio per dieną. Pamėginkite taip daryti savaitę arba kelias savaites. Paskui atsisakykite dviejų valgymų ir taip prieisite prie paros pasninko. Paskui, galbūt, pamėginkite dviejų dienų pasninką, vartojant sultis.

Sulčių pasninkas reiškia susilaikymą nuo visų maisto produktų ir gėrimų, išskyrus sultis ir vandenį. Leisdami sau gerti sultis, jūs savo organizmą palaikote maistingomis medžiagomis ir cukrumi, kad galėtumėte funkcionuoti, ir tuo pat metu jausite efektą dėl susilaikymo nuo kieto maisto. Bet kurios trukmės pasninko metu nerekomenduojama susilaikyti nuo vandens.

2. Planuokite, ką veiksite vietoje laiko, kurio metu valgydavote.   

Pasninkas – tai nėra paprastas savęs pažeminimo aktas, o dvasinė disciplina, ieškant didesnės Dievo pilnatvės. Tai reiškia, kad jūs turite turėti planą, kokia naudinga veikla užsiimti laisvu nuo valgymo metu. Ženklią dalį pasninko (atsiradusį laisvą laiką) mes galime pašvęsti maldai arba Dievo Žodžio apmąstymams, arba aplinkiniams atlikdami meilės darbus.

Prieš visa galva pasinerdami į pasninką, pamėginkite sudaryti paprastą planą. Susiekite jį su savo pasninko tikslu. Kiekvienas pasninkas turi turėti tam tikrą dvasinį tikslą. Apibrėžkite, koks tai tikslas ir susitelkite ties juo tuo metu, kurį jūs būtumėte sugaišę valgiui. Be tikslo ir plano tai nėra krikščioniškas pasninkas; tai yra paprasčiausias badavimas.    

3. Pagalvokite, kaip tai paveiks kitus. 

Pasninkas – nėra pretekstas nemylėti. Liūdna, jeigu mes, pakylėtai verždamiesi prie Dievo, nemylėsime artimųjų ir jais nesirūpinsime. Meilė Dievui ir artimui yra glaudžiai susiję. Geras pasninkas suderina horizontalią meilę su vertikaliąja. Bet kokiu atveju, kai mes pasninkaujame, aplinkiniai turi jaustis labiau mylimi ir globojami.

Taigi, jeigu jūs planuojate savo pasninką, pagalvokite, kaip tai paveiks kitus. Jeigu jūs reguliariai pietaujate su kolegomis arba vakarieniaujate su šeima ar kambario kaimynu, įvertinkite, kaip jūsų susilaikymas paveiks juos, ir dėl savo pasninko iš anksto juos perspėkite, vietoje to, kad paprasčiausiai neateitumėte valgyti pietų, arba nelauktai juos priblokštumėte tuo faktu, kad jūs dabar nevalgysite.

Yra dar vienas pasninko „apeinamasis manevras“: jeigu jūs kasdien arba kiekvieną savaitę valgote su tam tikra draugų grupe arba šeima, ir šie planai staiga būna nutraukiami kieno nors kelione arba atostogomis, arba neįprastomis aplinkybėmis, apsvarstykite tai kaip šansą pasninkauti vietoje to, kad valgytumėte vienas.

4. Išmėginkite įvairius pasninko būdus.

Labiausiai paplitusi pasninko forma yra asmeniškas, neskelbiamas ir dalinis; tačiau mes Biblijoje randame įvairias formas: asmeninius ir kolektyvius, slaptus ir viešus, bendruomenės ir nacionalinius, reguliarius ir retus, pilnus ir dalinius.

Iš dalies išnagrinėkite bendro pasninko su šeima, su nedidele grupe arba pasninko su bažnyčia variantą. Ar mes turime bendrą ypatingą poreikį gauti Dievo išminties ir Jo vadovavimo? Ar yra jūsų bažnyčioje arba bendruomenėje problemos, dėl kurių reikalingas Dievo įsikišimas? Ar norite neišleisti iš savo fokuso antrojo Kristaus atėjimo? Bendro pasninko metu, susivieniję su kitais tikinčiaisiais, ypatingai nuoširdžiai šaukitės Dievo.

5. Pasninkaukite ne tik susilaikydami nuo maisto 

Pasninkas, susilaikant nuo maisto, nėra būtinas visiems. Kai kurie žmonės, net ir labiausiai pasišventę, dėl sveikatos būklės negali laikytis įprastų taisyklių. Tačiau pasninkas nėra reglamentuojamas tik susilaikymu nuo maisto. Martinas Loidas - Džonsas sako: „Pasninkas iš tikrųjų turi įtraukti susilaikymą nuo to, kas leistina ir savaime pagrįsta, dėl kokių nors dvasinių tikslų“.

Dėl jūsų sveikatos būklės, galimas daiktas, išmintingiau bus maisto neatsisakyti, bet tokiu atveju pagalvokite apie pasninką nuo televizoriaus, kompiuterio, socialinių tinklų arba kai kurių kitų malonumų, kad jūsų širdis priartėtų prie didesnio pasitenkinimo būti su Jėzumi. Paulius net kalba sutuoktinių poroms, kad susilaikytų nuo sekso „susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai“ (1 Kor 7, 5). 

6. Negalvokite apie maistą

Kai jūsų tuščias skrandis ima urgzti ir nuolatos siųsti į smegenis signalus „pamaitink mane“, neleiskite savo protui apsistoti ties mintimi, jog jūs nieko nevalgėte. Jeigu jums pasiseka pasitelkus geležinę valią pasakyti jūsų skrandžiui „ne“, bet nesiseka jūsų proto akių nukreipti į kažką kitą, tai kalba daugiau apie jūsų meilę maistui, negu apie meilę Dievui.

Krikščioniškas pasninkas kreipia mūsų žvilgsnį į Jėzų arba Jo didžius darbus pasaulyje. Krikščioniškas pasninkas pašalina diskomfortą dėl bado ir paverčia jį amžino šlovinimo himno tonais. Nesvarbu, ar žmogus kovoja su kokia nors nuodėme, ar meldžiasi dėl kieno nors išganymo, ar veržiasi įgyti glaudesnį ryšį su Jėzumi.