Dvasiniai skaitiniai

Jo akivaizdoje

Harold Myra
2017 November 27 d.

Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios“ (Ps 89, 15).

XVII amžiuje gyvenęs vienuolis brolis Lorensas kas rytą, prieš pradėdamas eiti virėjo pareigas savo vienuolyne, meldėsi: „Dieve mano... Suteik malonę stovėti Tavo akivaizdoje. Padėk man dirbti. Užvaldyk visas mano mintis“. Dirbdamas jis toliau prašė Dievo, kad galėtų įsiklausyti į Jo vadovavimą ir pašvęsti Jam savo darbą. Net labiausiai užimtomis valandomis jis išnaudodavo palyginti ramias minutes, kad prašytų Dievo malonės. Kas beįvyktų, jis ieškodavo ir rasdavo ramybę savo Viešpaties meilėje.

Kaip teigia 89 psalmė, tinkamas atsakas pasaulio Kūrėjui - kuris valdo vandenynus ir kuriam gyrių gieda daugybė angelų - pašvęsti Jam visą savo gyvenimą. Kai mes suprantame, koks nuostabus yra Dievas, mes „visą dieną“ (kur bebūtume ir ką beveiktume) girdime džiaugsmingą kvietimą Jį garbinti (Ps 89, 15-16).

Darbe, parduotuvėje, stotyje, eilėse – mūsų gyvenime yra daug minučių, kai mes galime arba nuobodžiauti ir būti susierzinę, arba jose įžvelgti galimybę tiesiog čia ir dabar mokytis vaikščioti Viešpaties „veido šviesoje“ (Ps 89, 15).

Tuščiai prabėgančios minutės, kai mes laukiame, sergame ar svarstome, ką čia nuveikus, - tai pauzės, kurių metu galime apmąstyti savo gyvenimą Jo akivaizdos šviesoje.

Kiekvieną minutę galima gyventi Dievo akivaizdoje.

© Our Daily Bread