Dvasiniai skaitiniai

Laiminga pabaiga

Amy Boucher Pye
2017 November 10 d.

„Mieste stovės Dievo ir Avinėlio sostas, ir Jo tarnai tarnaus Jam. Jie regės Jo veidą“ (Apr 22, 3-4).

Užgeso šviesa, ir mes buvome pasiruošę žiūrėti filmą „Apolonas 13“. Mano draugė tyliai pasakė: „Sunkus filmas. Visi žus“. Dėl tų žodžių aš visą seansą sėdėjau įsitempusi, laukdama, kada įvyks tragedija. Tik prieš pat finalinius titrus supratau, kad man apdūmė akis. Ar aš buvau užmiršusi, ar iš viso nežinojau, kas įvyko tuomet, 1970 m. - nors astronautai patyrė daug išmėginimų, jie gyvi grįžo namo.

Sekdami Kristų, mes žinome, kokia bus pabaiga: mes taip pat pasieksime namus gyvi. Aš turiu omeny, kad mes amžinai gyvensime su Dangiškuoju Tėvu, kaip ir pasakyta Apreiškimo knygoje. Viešpats sukurs „naują dangų ir naują žemę“ ir apskritai sukurs visa nauja (Apr 21, 1.5). Naujojoje Jeruzalėje Viešpats Dievas pakvies savo žmones į naujas buveines. Ten nebus nei baimės, nei nakties, nei jokio blogio. Mes turime viltį, nes žinome pabaigą.

Ką tai keičia? Mes visai kitaip imame vertinti sunkumus, pavyzdžiui, artimųjų netektį arba savo pačių mirtį. Nors mirtis lieka sunkiu išmėginimu, mes galime džiaugtis amžinojo gyvenimo pažadu. Mes laukiame miesto, kuriame „nebus daugiau jokio prakeikimo“, kuriame mes amžinai gyvensime Viešpaties Dievo šviesoje (Apr 22, 5).

Viešpatie Jėzau Kristau, suteik man negęstančią viltį, kad Tavo pažade turėčiau paguodą ir laukčiau amžinojo gyvenimo.

Dievas savo žmonėms žada laimingą pabaigą.

© Our Daily Bread