Dvasiniai skaitiniai

Krizės metu

Tim Gustafson
2017 October 11 d.

„Tavo sparnų pavėsyje slepiuosi, kol praeis nelaimė“ (Ps 57, 1).

Markas prisimena savo vaikystės epizodą, kai tėvas sukvietė į namus visą šeimą. Sugedo jų automobilis, o baigiantis mėnesiui turėjo pasibaigti pinigai. Marko tėvas atsikvėpė ir pasimeldė. Paskui jis pasakė, kad dabar reikia laukti, ką atsakys Dievas. Šiandien Markas prisimena, kokiais netikėtais būdais atėjo pagalba. Draugas pataisė automobilį; jiems atsiuntė kelis banko čekius, o prie durų kažkas jiems paliko maisto. Savaime iš širdžių liejosi gyrius Dievui, bet tas dėkingumas atsirado krizės metu.

57 psalmė įkvėpė žmones sukurti daugelį krikščioniškų himnų. Skaitant Dovydo žodžius: „Dieve, būk išaukštintas virš dangų!“ (Ps 57, 11), mes galime įsivaizduoti, kad jis žvelgia į Artimųjų Rytų dangaus didybę arba galbūt pamaldų metu gieda padangtėje. Tačiau iš tikrųjų tuo metu Dovydas, bėgdamas ir slėpdamasis olose, gelbėjo savo gyvybę.

Jis rašo: „Turiu gyventi tarp liūtų“. Tie „kvėpuojantys ugnimi“ liūtai, kurių „dantys yra kaip ietys ir strėlės, jų liežuviai aštrūs kardai“ (Ps 57, 4) buvo paprasti žmonės, tačiau labai įniršę ir turintys pavydžias širdis. Dovydo gyrius gimė krizės metu. Nepaisant priešų, siekusių jo mirties, pavojaus, jis galėjo parašyti nuostabius žodžius: „Dieve, mano širdis tvirta (...) Aš giedosiu ir girsiu“ (Ps 57, 7).

Su kokia krize mes šiandien besusidurtume, Dievas yra galingas mums padėti. Garbinkime Jį, kantriai laukdami ir pasitikėdami Jo begaliniu rūpesčiu.

Meskimės drauge su Dovydu: “Pasigailėk manęs Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuosi“. Dėkojame Tau už nepailstantį rūpestį, gerumą ir gailestingumą.

Kiekviena krizė yra dar viena galimybė pasikliauti mūsų ištikimu ir nesikeičiančiu Dievu.

© Our Daily Bread