Dvasiniai skaitiniai

Ypatingas dėmesys

David H. Roper
2017 September 03 d.

„Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą“ (Ps 41, 1).

Džonas Niutonas (John Newton) rašė: „Jeigu aš pakeliui į namus pamatau vaiką, pametusį pusę penso, ir kompensuoju praradimą bei nušluostau jam ašaras, reiškia, aš padariau svarbų dalyką. Aš džiaugčiausi padaryti ir daugiau; bet neaplenksiu ir to“.

Mūsų laikais nesunku rasti žmogų, kuriam reikia paguodos: parduotuvės kasininkę, kuri dirba dviejuose darbuose, kad sudurtu galą su galu; pabėgėlį, svajojantį apie namus; vienišą motiną, kuriai krūva rūpesčių sužlugdo viltį; savo nenaudingumą suvokiantį vienišą senolį.

Ką mums reiktų daryti? „Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą“, – rašo Dovydas (Ps 41, 1). Net jeigu mes negalime pašalinti skurdo žmonių, su kuriais susiduriame gyvenimo kelyje, mes galime į juos „kreipti dėmesį“, t.y. atkreipti dėmesį.

Mes galime jiems duoti suprasti, jog mums tai ne vis tiek. Mes galime parodyti rūpestį ir užuojautą. Mes galime išklausyti jų gyvenimo istoriją. O dar mes galime už juos melstis arba melstis drauge su jais – kas yra geriausia, ir labiausiai paguodžia.

Prisiminkim, ką sakė Jėzus Kristus: „Labiau palaiminta duoti negu imti“ (Apd 20, 35). Kitiems parodytas dėmesys yra palaiminimas mums patiems. Pasišvęsdami tarnauti kitiems, patys daromės laimingesni. Atkreipkime dėmesį į vargšus.

Tėve, parodyk mums šiandien tuos žmones, kuriems reikia dėmesio. Duok mums meilės ir kantrybės, kad matytume juos taip, kaip Tu matai mus.

„Tik gyvenimas, pašvęstas meilei, vertas to, kad gyventume“ - Frederick Buechner

© Our Daily Bread