Dvasiniai skaitiniai

Nebėra kaltės

Xochitl Dixon
2017 September 03 d.

„Tariau: ‚Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui‘ “ (Ps 32, 5).

Vaikystėje aš pakviečiau savo draugę kartu nueiti į netoli mano namų esančią dovanų parduotuvę. O ji blogai pasielgė: įkišo man į kišenę keletą spalvotų plaukų segtukų, ir mums nesumokėjus, ištempė mane iš parduotuvės. Visą savaitę mane slėgė kaltės jausmas, o paskui aš nuėjau pas mamą ir verkdama papasakojau, kas nutiko.

Man teko sugrąžinti pavogtus segtukus ir paprašyti atleidimo. Aš pažadėjau daugiau niekuomet nevogti. Parduotuvės šeimininkas pasakė, kad aš daugiau niekada nebeateičiau į jo parduotuvę. Tačiau tą naktį aš pagaliau ramiai miegojau, nes mama man atleido ir užtikrino, kad aš iš savo pusės padariau viską ką galėjau.

Karalius Dovydas taip pat įgijo ramybę, kai išpažino savo nuodėmę (Ps 32, 1-2). Ilgą laiką jis mėgino nuslėpti nusikaltimą, padarytą prieš Batšebą ir Urijų (2 Sam 11-12 sk.), kol jo jėgos neišseko „lyg vasaros kaitros džiovinamos“ (Ps 32, 3-4). Bet kai tik Dovydas liovėsi slėpti, ką padarė, Dievas jam atleido kaltę (Ps 32, 5). Jis vėl ėmė jį saugoti nuo pavojų ir apsupo išgelbėjimo giesmėmis (Ps 32, 7). Dovydas džiaugėsi, nes žinojo, jog „tas, kuris pasitiki Viešpačiu, bus apsaugotas gailestingumo“ (Ps 32, 10).

Kartais mes negalime pašalinti savo nuodėmių pasekmių arba padaryti taip, kad žmonės, kurių mes prašome atleisti, užjaustų mus. Tačiau, kai išpažįstame nuodėmę, Viešpats gali mus išlaisvinti iš slegiančio kaltės jausmo. Jis sako, jog kaltė visiems laikams nueis į praeitį (Jer 31, 34).

Viešpatie, kai mes išpažįstame savo nuodėmes ir gauname Tavo atleidimą, padėk mums tikėti, kad mūsų kaltė yra visiškai ir visiems laikams atleista.

Kai Dievas atleidžia, kaltės nebelieka.

© Our Daily Bread