Dvasiniai skaitiniai

Gerasis bendrakeleivis

Anne Cetas
2017 August 01 d.

„Nes Ji (Tiesos Dvasia) yra jumyse ir bus jumyse“ (Jn 14, 17).

Senelių namuose senutė su niekuo nesikalbėjo ir neatsakinėjo į klausimus. Atrodė, jog ji net nejuda savo sename girgždančiame krėsle. Jos niekas nelankė, todėl jauna slaugė pertraukėlių metu dažnai užeidavo į jos kambarį. Neužduodama klausimų ir nemėgindama prakalbinti senutės, ji tiesiog prisitraukdavo kitą kėdę ir atsisėsdavo šalia. Kartą, po kelių mėnesių abipusio tylėjimo, senutė ištarė: „Ačiū, kad su manimi tylėjote“. Ji buvo dėkinga už draugiją.

Prieš grįždamas į dangų, Jėzus savo mokiniams pažadėjo atsiųsti nuolatinį palydovą. Jis užtikrino, jog nepaliks jų vienų, tačiau atsiųs Šventąją Dvasią, kuri gyvens juose (Jn 14, 17). Šis pažadas galioja ir šių dienų krikščionims. Jėzus pažadėjo, kad Triasmenis Dievas ateis ir apsigyvens mumyse (Jn 14, 23).

Per visą mūsų gyvenimą Viešpats yra mūsų artimas ir ištikimas draugas. Jis mums vadovauja mūsų sunkiausiose kovose, išgirsta tylią maldą, atleidžia mūsų nuodėmes ir neša mūsų naštą, kurios mes patys nebegalime pakelti.

Bet kuriuo metu mes galime džiaugtis Jo draugija.

Brangus Viešpatie, dėkojame Tau už mūsų ištikimą palydovę Šventąją Dvasią.

Krikščionio širdis – yra šventosios Dvasios buveinė.

© Our Daily Bread