Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Bendruomenės sandara

Philip Yancey
2017 August 01 d.

„Pagonys yra bendrapaveldėtojai, priklauso vienam kūnui ir yra pažado dalininkai Kristuje per Evangeliją“ (Ef 3, 6).

„Bendruomenė – tai vieta, kur gyvena žmogus, su kuriuo jums nesinori gyventi“, - sako Henris Nouenas (Henri Nouwen). Mes dažnai save apsupame žmonėmis, su kuriais gerai jaučiamės. Tačiau tai nėra bendruomenė, bet ratelis, klubas. Ratelį gali suorganizuoti kiekvienas. Tačiau, norint sukurti bendruomenę, reikalingas tikslo siekimas (kryptingumas), kantrybė ir sunkus darbas. Krikščionių bažnyčia buvo pirmasis istorijoje sambūris, suvienijęs judėjus ir pagonis, vyrus ir moteris, vergus ir laisvuosius. Apaštalas Paulius iškalbingai rašė apie šią paslaptį, „kuri ankstesnėms žmonių kartoms nebuvo paskelbta“ (Ef 3, 5). Paulius sakė, jog sudarydami bendruomenę iš skirtingų narių, mes turime galimybę pritraukti matomo ir net nematomo pasaulio dėmesį (Ef 3, 9-10).

Deja, bažnyčia ne visada sėkmingai atliko šią užduotį. Tačiau vis dėlto bažnyčia lieka viena iš vietų, apjungiančių kartas: ant motinų rankų laikomus kūdikius, ne pačiu tinkamiausiu metu triukšmaujančius vaikus, atsakingus suaugusius, kurie visada žino, kaip reikia elgtis, ir tuos, kurie iš lėto nugrimzta į sapnų karalystę, kai pamokslininkas užtęsia pamokslą.

Jeigu mes norime būti Dievo bendruomenės nariai, tai, ko gero, verta pasiieškoti ne tokių kaip mes žmonių surinkimo.

Viešpatie, primink mums, jog bažnyčia yra Tavo darbas, ir Tu, turėdamas gerus ketinimus, surinkai mus kartu. Padėk mums vienas kitam parodyti tokį palankumą, kokio norime sau.

„Gyvendamas mažoje bendruomenėje, žmogus gyvena kur kas didesniame pasaulyje“ – Dž. Čestertonas (G. K. Chesterton).

© Our Daily Bread