Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Tylėjimas

Tim Gustafson
2017 July 17 d.

„Viešpatie, kaip ilgai aš šauksiu, o Tu neklausysi?“ (Hab 1, 2).

Išsigandusios vištos spruko į visas šalis, kai pro kaimo lūšnas pradundėjo sunkvežimiai su humanitarine pagalba. Basakojai vaikiščiai žiūrėjo į juos išplėtę akis. Judėjimas šiais lietaus išplautais keliais retai pasitaikydavo. Nelauktai prieš vairuotojų akis pasirodė aukšta siena aptverta vila. Tai buvo mero namas, bet jis čia negyveno. Jo žmonėms trūko pirmo būtinumo daiktų. O jis dideliame mieste mėgavosi prabanga.

Tokia neteisybė sukelia pasipiktinimą. Tokių pat jausmų buvo apimtas ir Dievo pranašas. Matydamas priespaudą ir prievartą, Habakukas klausė: „Viešpatie, kaip ilgai aš šauksiu, o Tu neklausysi?“ (Hab 1, 2). Tačiau Dievas viską matė ir pasakė: „“Vargas tam, kuris daugina tai, kas ne jo. Kaip ilgai tai tęsis? (...) Vargas tam, kuris siekia neteisingo pelno savo namams“ (Hab 2, 6.9). Artinosi teismas.

Mes sveikiname, kai Dievas teisia piktadarius, tačiau pranašo Habakuko knygoje yra eilutė, kuri verčia mus susimąstyti: „Bet Viešpats yra savo šventykloje, tenutyla visas pasaulis prieš Jį!“ (Hab 2, 20). Visas pasaulis! Engiamieji kartu su engėjais. Kartais pats geriausias atsiliepimas į menamą Dievo tylėjimą – yra... tylėjimas!

Kodėl mes turėtume tylėti? Todėl, kad mes lengvai nepastebime mūsų pačių dvasinio skurdo. Tylėjimas leidžia mums pripažinti savo nuodėmingumą šventojo Dievo akivaizdoje. Habakukas išmoko pasitikėti Dievu. Ir mes galime tai padaryti. Mums nebūtina žinoti visų Jo kelių, užtenka, kad mes žinome, jog Jis yra geras. Niekas, pasaulyje nevyksta be Jo kontrolės ir viskas vyksta pagal Jo nustatytus terminus.

Viešpatie, kai užeis nelaimės, padėk mums prisiminti Habakuko maldą: „Viešpatie, girdėjau tavo kalbą ir nusigandau. Atnaujink ir apreikšk savo darbą metuose, savo rūstybėje prisimink gailestingumą“ (Hab 3, 2).

„Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti“ (Pat 29,7).

© Our Daily Bread