Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Užuojauta

Dave Branon
2017 May 10 d.

„Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme“ (Kol 3, 12).

Mes septyniese atėjome į parką, kur vyko muzikinis renginys. Norėjome sėdėti drauge ir nusprendėme užimti visą eilę. Nelauktai tarp mūsų įsiterpė kažkokia moteris. Mano žmona jai pasakė, kad mums nesinorėtų atsiskirti, į ką buvo atsakyta: „Prisieis pakentėti“. Ir ji su dviem savo palydovais užėmė mūsų numatytas vietas.

Trims iš mūsų teko sėstis į kitą eilę. Ir staiga mano žmona Sju pamatė, jog vienas iš šios šiurkščios moters palydovų – neįgalusis. Ji norėjo sėdėti greta jo, kad, reikalui esant, galėtų jam padėti. Mūsų susierzinimas iškarto pradingo. Sju pasakė: „Įsivaizduok, kaip jai su juo sunku minioje“. Taip, ji atsakė mums ne itin mandagiai. Tačiau ir mes galėjome romiai sureaguoti ir ant jos nesupykti.

Kur mes beatsidurtume, visur yra žmonės, kuriems reikia mūsų užuojautos. Apaštalo Pauliaus žodžių dėka, mes galime kitomis akimis žvelgti į mus supančius. „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme“ (Kol 3, 12). Jis taip pat mus ragina būti vieni kitiems pakantiems ir vieni kitiems atleisti (Kol 3, 13).

Parodydami užuojautą, mes atspindėkime žmonėms paveikslą To, Kuris mūsų pasigailėjo ir mums atleido.

Tėve, Tavo užuojauta niekuomet nesibaigia. Padėk taip pat ir mums užjausti žmones.

Užuojauta – tai svetimo sielvarto supratimas.

© Our Daily Bread