Dvasiniai skaitiniai

Apie vienatvę

2017 May 08 d.

Vienatvė yra gerai pažįstama daugumai moterų, kurių širdys susigūžia, vos tik gyvenimo aplinkybės atidaro vienatvės vartus. Tačiau yra Tas, kuris gerai žino, koks skaudus gali būti vienišumas, kai gyveni tarp žmonių, o jautiesi tarsi negyvenamoje saloje. Tad ar nebūtų geriau artumo ieškoti su Juo, o ne su šiuo pasauliu, kuris atidaręs vienatvės vartus tik įstumia mus pro juos ir užrakinęs išmeta raktus, kad negalėtume išsivaduoti.

Bet Tas, kuris siūlo mums savo draugystę, visada yra šalia. Su Juo tereikia bendrauti, ir Jis visas 24 valandas nepaliks mūsų vienatvėje.

***

Mano dukra, tu kalbi Man, jog esi visiškai vieniša, ir dėl to tau labai sunku. Taip, iš tiesų vienatvės našta yra labai sunki, tačiau ar tu tikrai esi vieniša? Argi tu neturi Didžiojo Tėvo, kuris valdo visą visatą? Kuris savo esme ir yra tas pats Rūpestis ir Meilė?! Tad kodėl gi, Mano dukra, taip aštriai jauti savo vienatvę?! Ogi todėl, kad tu niekaip negali išeiti iš savo „Egipto“! Aš atvėriau tau kelią, prieš tave išskyriau jūrą, tačiau tu lieki tuštybės „Egipte“!

Juk tu kaip ir anksčiau pasitiki „faraonu“, ir gamini jam plytas, kad jis rūpintųsi tavimi. Kaip Aš galiu kompensuoti tavo poreikį, jeigu tu žiūri į „faraono“ rankas? Kaip Aš galiu komopensuoti tavo meilės poreikį, jeigu tu viso to ieškai žmonėse ir daugiau tariesi su kūnu ir krauju? Juk, kuo labiau tave slegia vienatvė, tuo labiau tu sieki bendrauti su žmonėmis. Tuo tarpu Aš norėčiau palaikyti su tavimi ryšį visą parą, kad galėčiau tave paguosti ir išlieti tau Savo meilę!

Tu visuomet esi užsiėmusi bendraudama su žmonėmis, bet tik ne palaikydama ryšį su Manimi! Visos ryšio su tavimi priemonės uždarytos ir užimtos, ir kai Aš beldžiu į tavo širdį, tu neatsiliepi! Tavo dvasia neatsiliepia Man, nes ji yra pavaldi tavo protui! Tu ieškai sau užsiėmimų, tačiau tai darai be Manęs! Ieškai meilės pas tuos, kurie jos neturi! Skelbi Mano laisvę, bet pati esi vergijoje! (2 Pt 2, 18-20). Visas savo širdies paslaptis tu atveri ne Man, o žmonėms, vildamasi sulaukti iš jų paguodos ir meilės.

Ir jie tave guodžia, bet praėjus kuriam laikui, tu pasineri į dar didesnę vienatvę. Nes žmonės neturi tau reikalingos meilės ir paguodos, todėl jie niekaip negali kompensuoti tavo vienatvės! Tu sakai, kad Man patiki savo gyvenimą, bet tokiu atveju, Aš siūlau tau „Savo Dykumą“! Juk noriu turėti Savo tautą, atskirtą nuo „Egipto“! Tačiau Mano kvietimas tau kol kas lieka be atsako! Dėl tavo sielos išgelbėjimo Aš galėčiau sutraukyti visus tuščius tavo ryšius, tegul net ir per tavo didį skausmą! Bet tu turi man atsiliepti...