Dvasiniai skaitiniai

Apleistas dėl mūsų

Amy Peterson
2017 April 14 d.

„Jis [Dievas] pats yra pasakęs:“Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“ (Hbr 13, 5).

Jei šalia yra draugas, tai lengviau iškęsti skausmą. Šia tema Virdžinijos universiteto mokslininkai atliko įdomius tyrimus. Jie norėjo sužinoti, kaip smegenys reaguoja į skausmą, ir ar yra skirtumas, kai žmogus būdamas vienas kenčia skausmą ir kai kenčia įsikibęs į artimo draugo ranką.

Tyrimai buvo atlikti su dešimtimis porų ir parodė stabilius rezultatus. Kai žmogus buvo vienas arba laikė už rankos nepažįstamam žmogui, aktyvuodavosi smegenų dalys, atsakančios už pavojaus jausmą. Tačiau, kai šalia būdavo artimas žmogus, smegenys atsipalaiduodavo. Paguoda, kad draugas yra kartu, aiškiai padėdavo tiriamiesiems ramiau iškęsti skausmą.

Jėzui meldžiantis Getsemanės sode, buvo reikalingas palaikymas. Jis žinojo, ką Jam teks iškęsti: išdavystę, suėmimą, sumušimą ir mirtį. Jis pačių artimiausių mokinių prašė pabūti šalia ir pasimelsti su Juo, nes Jo siela buvo mirtinai nuliūdusi (Mt 26, 38). Tačiau Petras, Jokūbas ir Jonas užmigo.

Gelbėtojas Getsemanės sode išgyveno agoniją be brangių širdžiai žmonių palaikymo. Tačiau, kadangi Jis viską iškentė, mes galime būti tikri, jog Dievas niekada mūsų nepaliks ir nepamirš (Hbr 13, 5). Kristus kentėjo, kad mes niekuomet nebūtume atskirti nuo Dievo meilės (Rom 8, 39). Mums padės iškęsti viską, kas beįvyktų, Jo dalyvavimas.

Jėzau, dėkojame Tau už tai, kad dėl mūsų iškentei skausmą ir vienatvę Getsemanės sode, o vėliau ir ant kryžiaus. Dėkojame Tau už gyvenimo kelią bendrystėje su Tėvu.

Dėka Dievo meilės mes niekada nesame vieniši.

© Our Daily Bread