Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Gyvenimas ir mirtis

Amy Bouche
2017 April 14 d.

„Juozapas sakė savo broliams: ‚Aš mirštu. Dievas tikrai aplankys jus...‘ “ (Pr 50, 24).

Aš įsiminiau visam gyvenimui, kai sėdėjau prie savo draugės mirštančio brolio. Ten kasdienybė susidūrė su antgamtiškais dalykais. Mes buvo trise, tyliai kalbėjomės, kai staiga išgirdome, kad Ričardui tapo sunku kvėpuoti. Mes stovėjome aplink lovą melsdamiesi ir laukdami. Kai jis paskutinį kartą iškvėpė, rodėsi, jog tai buvo šventa akimirka: mus, apverkiančius nuostabų žmogų, kuriam nebuvo nė penkiasdešimties metų, apglėbė Dievo buvimas.

Daugelis tikėjimo didvyrių, mirdami liudijo apie Dievo ištikimybę. Pavyzdžiui, Jokūbas  mirdamas pasakė, jog greitai susijungs su savo tauta (Pr 49, 29-33). Jo sūnus Juozapas, taip pat pajutęs besiartinančią mirtį, sakė savo broliams: „Aš mirštu“, o paskui juos patikino, kad Dievas nepaliks savo tautos ir įves į Pažado žemę (Pr 50, 24). Jis mirė ramiai, lyg prieš save matydamas Dievą.

Niekas nežino kada paliks šį pasaulį. Tačiau mes galime prašyti Dievo sustiprinti mūsų tikėjimą, jog Jis tada bus su mumis. Mes galime pasitikėti Kristaus pažadu, kad Jis paruoš mums vietą dangiškuose namuose (Jn 14, 2-3).

Viešpatie Dieve, Tu sukursi savo žmonėms buveinę ir būsi jų Dievu. Tu nušluostysi visas mūsų ašaras ir sunaikinsi mirtį. Mes tuo tikime!

Viešpats niekuomet mūsų nepaliks, o ypač mirties valandą.

© Our Daily Bread