Dvasiniai skaitiniai

Žmogiškoji prigimtis

Tim Gustafson
2017 January 19 d.

„Nes mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš kūniškas“ (Rom 7, 14).

Anglų rašytojas Ivlinas Vo (Evelyn Waugh) rašė taip, kad jo tekstuose atsispindėdavo jo charakterio trūkumai. Vėliau jis tapo krikščioniu, tačiau ir toliau kovojo su savo ydomis. Kartą viena moteris jo paklausė: „Misteri Vo, kaip jūs galite taip elgtis ir vadintis krikščioniu?“ Jis atsakė: „Ponia, aš, turbūt, iš tikrųjų esu toks blogas, kaip jūs sakote. Bet patikėkit, jeigu ne mano tikėjimas, aš apskritai nebūčiau panašus į žmogų“.

Vo patyrė vidinę kovą, apie kurią rašė apaštalas Paulius: „Gero trokšti sugebu, o padaryti – ne“ (Rom 7, 18). Toliau jis aiškina: „Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu. Bet nariuose matau kitą įstatymą (...) Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno!“ (Rom 7, 22-24). O paskui seka pergalingas atsakymas: „Bet ačiū Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!“ (Rom 7, 25).

Kai mes įtikime Kristumi, pripažindami savo nuodėmes ir Gelbėtojo poreikį, Jis tuoj pat mus daro nauju kūriniu. Tačiau mūsų dvasinis performavimas išlieka visą mūsų gyvenimo kelionę. Kaip rašo apaštalas Jonas: „Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra“ (1 Jn 3, 2).

Tėve, mes atnešam Tau savo vidinę kovą, nes Tu apie ją viską žinai, bet vis tiek mus myli. Išmokyk mus pasitikėti Šventąja Dvasia. Padėk mums kasdien tapti vis panašesniais į Tavo Sūnų.

„Būti krikščioniu – reiškia atleisti nedovanotinus dalykus, nes Dievas mums atleido daugiau“ - Clive Staples Lewis

© Our Daily Bread