Dvasiniai skaitiniai

Kelionė

Bill Crowder
2016 November 19 d.

„Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus“ (Jn 14, 18).

Aš užaugau maištingame praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje ir nusigręžiau nuo Dievo. Visą gyvenimą lankiau bažnyčią, bet iš tiesų įtikėjau po baisios avarijos, kai man jau buvo per dvidešimt. Nuo to laiko mano gyvenimo tikslas buvo papasakoti žmonėms apie Kristaus meilę. Tai buvo kelionė.

Taip, gyvenimui puolusiame pasaulyje apibūdinti labiausiai tinka žodis „kelionė“. Kelyje mes sutinkame kalnus ir slėnius, upes ir laukus, žmonių pilnus kelius ir nuošalius takelius, pakilimus ir nuopuolius, džiaugsmus ir liūdesį, kovas ir praradimus, baimes ir ramybę. Mes nežinome, kas laukia ateityje, todėl esame priversti viską priimti taip, kaip tai nutinka, o ne taip kaip mums norėtųsi.

Tačiau krikščionis šioje kelionėje niekuomet nekeliauja vienas. Šventas Raštas mums primena apie nuolatinį Dievo buvimą. Nėra tokios vietos, kur Jis nebūtų šalia (Ps 139, 7-12). Jis niekuomet mūsų nepaliks ir nepamirš (Įst 31, 6; Hbr 13, 5). Pažadėjęs mokiniams atsiųsti Šventąją Dvasią, Jėzus jiems pasakė: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus“ (Jn 14, 18).

Negandos ir sunkumai, su kuriais mes susiduriame kelionėje, neturėtų sugriauti mūsų pasitikėjimo, nes Dievas pažadėjo  būti visuomet šalia.

Mylintis Viešpatie, ačiū Tau, jog Tu ne tik žinai mano kelią, bet Tu ir eini kartu su manimi. Padėk man, kad aš pasitikėčiau Tavo pagalba, išmintimi, ir kad kiekvieną mano gyvenimo kelionės dieną esi šalia.

„Tikėjimas nežino, kur jis bus nuvestas, bet jis myli ir pažįsta Tą, Kuris veda“ - Oswald Chambers.

© Our Daily Bread