Dvasiniai skaitiniai

Nesugrąžinti

Anne Cetas
2016 October 20 d.

„Bet Dvasios vaisiai yra (...) romumas, susivaldymas“ (Gal 5, 22-23).

Negalima pakeisti to, kas jau padaryta. Štai moteris pastatė savo automobilį taip, kad užtvėrė man įvažiavimą į degalinę. Mat jai reikėjo išmesti šiukšles. Toks nekultūringas elgesys mane supykdė. Aš iš apmaudo jai pasignalizavau, o paskui įjungiau atbulinę automobilio eigą ir į degalinę įvažiavau iš kitos pusės. Ir tuoj pat pajutau sąžinės graužimą. Juk nesunku buvo palaukti 30 sekundžių. Ir aš paprašiau, kad Dievas man atleistų. Taip, moteris turėjo pastatyti automobilį  reikiamoje vietoje, bet ir aš galėjau parodyti gerą valią ir kantrybę, o ne susierzinti. Deja, jos atsiprašyti aš jau nebegalėjau: ji nuvažiavo.

Daugelis iš Saliamono palyginimų skatina susimąstyti, kaip reaguoti, kai žmonės trukdo mūsų planams. Štai vienas iš jų: „Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą“ (Pat 12, 16). Arba dar: „Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos“ (Pat 20, 3). Ir, pagaliau, dar vienas, kuris tiksliai pataiko į taikinį: „Kvailys išlieja visą savo įniršį, o išmintingas žmogus santūriai susilaiko“ (Pat 29, 11; Biblijos draugijos vertimas).

Sekdami Kristų ir Juo pasikliaudami, mes duodame „Dvasios vaisių“.

Nelengva savyje išugdyti kantrybę ir gerumą. Tačiau apaštalas Paulius sako, kad tai yra Dievo darbas, „Dvasios vaisiai“ (Gal 5, 22-23). Su Juo bendradarbiaudami, mes savyje išauginsime šiuos vaisius. Viešpatie, pakeisk mus.

Viešpatie, padaryk mane romiu. Padaryk, kad dėl bet kokios priežasties nesusierzinčiau. Suteik man susivaldymo ir kantrybės dvasią.

Dievas išmėgina mūsų kantrybę, kad pakeistų mūsų širdį.

© Our Daily Bread