Dvasiniai skaitiniai

Sveiki atvykę!

Marion Stroud
2016 October 10 d.

„Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai“ (Lk 5, 32).

Ilgai lauktas kino vakaras bažnyčios jaunimo klube atėjo. Už jį buvo daug melstasi. Visame kaime buvo iškabinėtos afišos, picos - šildomos mikrobangėse. Jaunas pastorius Stivas vylėsi, jog filmas, pasakojantis, kaip Niujorko mafijozų grupuočių nariai atsivertė į Kristų, papildys klubą naujais nariais.

Tačiau jis neatsižvelgė į tai, jog tą vakarą per televiziją rodė futbolo rungtynes. Todėl žmonių atėjo mažiau negu buvo tikėtasi. Dūsaudamas jis jau ruošėsi užgesinti šviesą ir pradėti rodyti filmą, kai staiga į salę atėjo penki odinėmis striukėmis vilkintys vietiniai baikeriai. Stivas išblyško.

Vadeiva, pravarde Vilkas, linktelėjo galva į Stivą: „Čia, regis, nemokamai?“, – paklausė jis. Stivas jau norėjo išsižioti, kad „tik klubo nariams“, tačiau Vilkas pasilenkė ir pakėlė apyrankę su užrašu: „Ką darytų Jėzus?“. „Ar tai tavo, biče?“, – paklausė jis. Suprakaitavęs ir pasimetęs Stivas linktelėjo. Naujieji svečiai susėdo į kėdes.

Ar jums teko būti Stivo vietoje? Jūs norėjote skelbti, kažkur giliai viduje įsivaizdavote „teisingus“ žmones, kurie verti tapti krikščionimis? Jėzų dažnai smerkė dėl to, kad jis bendravo su nusidėjėliais. Tačiau Jis priimdavo tuos, kuriuos visi atstūmė, nes žinojo: jog kaip tik jiems Jo ir reikia (Lk 5, 31-32).

Viešpatie, padėk man matyti žmones Tavo akimis ir su meile priimti visus, kuriuos Tu man siųsi.

Širdis, kuri yra atvira Kristui, bus atverta ir tiems, kuriuos Jis myli.

© Our Daily Bread