Straipsniai

3 dalykai, kurie griauna mūsų tikėjimą

Michael Kelly
2016 July 19 d.

Tikėkite Dievo pažadais. Juk lengva pasakyti, tiesa? Tačiau ne taip lengva padaryti. Ko gero suaugusiems sunkiau, negu vaikams.

Yra tam tikrų dalykų, kurie gali sugriauti mūsų pasitikėjimą Dievo gebėjimu arba Jo pasirengimu (noru) įvykdyti pažadus. Kokie tie dalykai?

Atsakymas paprastas – aplinkybės. Mes susiduriame su sunkumų ir išbandymų laikais ir manome, jog šios aplinkybės sumažina mūsų ryžtą tikėti. Nors tai ir tiesa, taip pat yra ir kitų dalykų, kurie griauna mūsų ryžtingą pasitikėjimą. Tačiau baisiausia, kad jeigu į juos nebus atkreiptas dėmesys, jie taip pat gali pakenkti mūsų tikėjimui.

1. Nepakankamas Šventojo Rašto žinojimas. Viena iš pagrindinių priežasčių, kurios pakerta mūsų pasitikėjimą Dievo pažadais, yra ta, jog mes paprasčiausiai jų nežinome, arba juos žinome ne taip, kaip turėtume žinoti.

Jeigu mes tikime, kad posakis „Dievas padeda tiems, kurie patys sau padeda“ yra Dievo pažadas, tai mes klystame. Dievas to nesakė! Tai pasakė Bendžaminas Franklinas. Tai, žinoma, yra akivaizdus pavyzdys, tačiau yra ir kitokių nepakankamo Šventojo Rašto žinojimo apraiškų. Galbūt mes iki šiol tikime, kad mūsų santykiai su Dievu yra grindžiami barteriniais mainais – Jis mums dovanos ramybę ir klestėjimą, kai mes Jam pavesime mūsų teisumo darbus. Nors tai ir mažiau akivaizdu, tačiau tai taip pat yra nepakankamas Šventojo Rašto žinojimo pavyzdys.

Tam, kad tikėtume Dievo pažadais, iš pradžių mes turime tuos pažadus žinoti. Ir mes juos privalome žinoti tokius, kokie jie iš tiesų yra, o ne tokius, kokius mes norėtume juos matyti.

2. Egoistinės ambicijos. Ambicijos gali būti pakankamai gera savybė. Mes turime turėti ambicijų tam, kas susiję su Dievu, t.y. „siekti to, kas priešakyje“ (Fil 3, 13). Tačiau ambicijos gali būti perdėm egoistinės. Tai yra būtent tai, apie ką apaštalas Paulius mus perspėja laiške Filipiečiams 2, 3-4. Tuščia puikybė – tai vienas iš dalykų, kurie gali sugriauti mūsų pasitikėjimą Dievo pažadais ir pakenkti mūsų tikėjimui. Taip atsitiko Mozei.

Jūs tikriausiai prisimenate, jog Mozė turėjo teisingus tikslus. Jis norėjo laisvės nuo Egipto vergovės savo tautai, izraelitams. Jis taip degė šia svajone, kad užmušė egiptietį ir jo kūną užkasė smėlyje (Iš 2, 12). Teisios mintys – netinkamu laiku. Vietoje to, kad būtų pasitikėjęs, jog Dievas tinkamu metu išlaisvins savo tautą panaudodamas jį kaip Dievo įrankį, Mozė paėmė šį reikalą į savo rankas. Ir mes visą laiką darome tą patį. Nepasitenkindami pasitikėjimu ir laukimu, mes norime „tai“ padaryti patys. Ir mes judame, veikiame, vaikomės – ir nors galime turėti teisingas mintis ir net gerus ketinimus, mes matome, jog visos šios pastangos niekur neveda. Mūsų tuščia puikybė mus priveda prie to, kad dėl mūsų pačių gero atmetame Dievo darbą. Galiausiai mes galime pasirodyti esantys panašūs į Mozę, kuris kupinas abejonių, ar Dievas išpildys savo Žodį, pasislėpė dykumoje.

3. Trumpa atmintis. Psalmių  knyga buvo Izraelio vaikų giesmynas. Tai buvo ne tik jų garbinimo, bet ir vienas iš teologinio mokymo įrankių. Dievo tautai šiomis giesmėmis vis iš naujo buvo priminama, kas buvo jų protėvių Dievas ir kas ir toliau išlieka Dievas jiems.

Ir visose šiose giesmėse beveik visada yra vienas ir tas pats priegiesmis – kvietimas prisiminti.

  • Prisiminti Viešpatį
  • Prisiminti Raudonąją jūrą
  • Prisiminti didžius darbus, dangaus ženklus ir stebuklus
  • Prisiminti praeitį ir dabartyje pakilti dvasia

Kartais mūsų pasitikėjimas Dievo pažadais silpsta, nes mes turime neįtikėtinai trumpą atmintį.

Mes neatsigręžiame su padėka į tai, ką praeityje dėl mūsų padarė Dievas – kaip Jis mus išvaduodavo, palaikydavo ir apreikšdavo save visuose dalykuose, kurie vyko su mumis; kaip mes sėkmingai ir išmintingai įveikdavome ypatingus gyvenimo vingius ir posūkius. Ir, žinoma, mes užmirštame žvelgti į kryžių – galutinį ir nuolatinį Dievo meilės, išminties ir patikimumo manifestą.

Ten kartą ir visiems laikams Jis davė mums pažinti, kad išlaikė ir tebelaiko savo mums duotą Žodį.

Ar paėmėte reikalus į savo rankas?

Jeigu šiandien pastebėjote, kad jūsų pasitikėjimas Dievo pažadais silpsta, atsigręžkite į Žodį.

Perskaitykite Jo pažadus. Patikrinkite savo ambicijas.

Ar paėmėte viską į savo rankas? Tuomet susimąstykite apie tai, ką praeityje Dievas jums apreiškė, kad galėtumėte sau priminti, KAS JIS YRA ... net ir dabar.