Straipsniai

5 nuodingos savybės, kurias turi pakeisti Dievas

J. Lee Grady
2016 July 08 d.

Šią vasarą sukako 40 metų nuo tos dienos, kai aš buvau pripildytas Šventosios Dvasios, tad manau, jog galiu sakyti, kad aš pasiekiau tam tikrą krikščioniško tobulumo lygį. Tačiau tiesa yra ta, jog Dievas vis dar dirba su manimi, kartais su kastuvu ir kirtikliu, o kartais buldozeriu ir dinamitu. Aš supratau, kad Šventoji Dvasia nuolatos tobulina mane, niekada nesiliauja priešintis mano nuodėmei bei apnuoginti mano neteisingų poelgių.

Jis tai daro ne dėl to, kad mane sugėdintų arba kankintų, bet kad pakeistų mane į Jėzaus atvaizdą. Tai vidinis procesas, kurį Biblija vadina pašventimu – teologiniu terminu, kuris tiesiog reiškia, jog Dievas rimtai nori sudeginti šiukšles mano širdyje, kad aš galėčiau atspindėti Jo dieviškąją prigimtį. Jis neprieštarauja, kad mane reikia vesti per ugnį, nes Jam jau yra žinoma laiminga pabaiga. Pašventimas gali būti skausmingas, tačiau rezultatas, pagal laišką Hebrajams, „atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams“ (Hbr 12, 11).

Kai mes pakviečiame Jėzų į savo širdį, Jis ateina, ir Jis bailiai nesitaikstys su mūsų nuodėme. Jis yra negailestingas karys ir Jis toliau kariaus iki tol, kol kiekviena mūsų maištingos širdies dalis bus užkariauta. Jis numarina mūsų išdidumą, nužudo godumą ir nepakenčia jokio nuodėmingo elgesio, kuris mus kontroliuoja. Jūsų pasirinkimas, ar su šiuo procesu bendradarbiauti, ar jį ištęsti ilgesniam negu reikia laikui, nes jūs nenorite, kad Jis kištųsi į jūsų asmeninį gyvenimą.

Žemiau pateiktos penkios savybės, kurias mumyse nori pakeisti Dievas. Blogi įpročiai gali užtverti mums kelią į pažadėtąją žemę. Jie gali trukdyti Dievo darbui mūsų gyvenime. Jie gali užgesinti (liūdinti) Šventąją Dvasią. Jeigu jūs tų įpročių dar neatidavėte Jam, leiskite Šventajai Dvasiai judėti ir pradėti visokio blogio šalinimo procesą.

1. Užsispyrimas – kai kurie krikščionys artinasi prie Dievo džiaugsmingai pakeltomis rankomis, o kiti laiko savo rankas iššaukiančiai sukryžiuotas ant krūtinės. Ar mūsų kasdienė malda yra „tebūna ne mano, o Tavo valia“? Ar jūs statote savo griežtas paklusnumo sąlygas? Dievas nori, kad jūs pasiduotumėte. Nebūkite užsispyrę kaip Jona, kuris bėga šalin, kai jį pašaukia Dievas. Kai kurie tikintieji pradeda (kelią) nerūpestingo garbintojo širdimi, visiškai pasišventę Dievui ir Juo pasikliaudami, tačiau, kai aplinkybės susiklosto ne taip, kaip jie tikėjosi, tampa atsargūs ir kupini abejonių. Grįžkite į žaidimą, atleiskite stabdžius, ir drauge su Juo judėkite pirmyn.

2. Negatyvumas –  džiaugsmas yra Šventosios Dvasios vaisius, tačiau būdami tarp kai kurių krikščionių, jūs to niekuomet nesužinosite. Jie niekada nesimoko džiaugtis užėjus sunkiems laikams. Jie niekuomet nemato šviesos spindulio tamsos karalystėje. Jie visuomet tikisi paties blogiausio. Jų tikėjimas yra veikiamas baimių ir abejonių. Jėzus numirė ant kryžiaus, ir dabar mes galime jausti neapsakomą džiaugsmą. Jeigu jūs visą gyvenimą vaikščiojate apsigaubę sunkia liūdesio skraiste, leiskite Dievui ją pakeisti gyriaus rūbais.

3. Susitelkimas į save – nuodėmės esmė glūdi egoizme, tačiau tai neturi būti būdinga pripildytam Šventosios Dvasios krikščioniui. Kai mes buvome pakrikštyti, tapome bažnyčios dalimi ir mes mokomės vieni kitus mylėti, tarnauti vieni kitiems ir laikyti vieni kitus aukščiau už save. Mums daugiau neleistina būti izoliuotiems vienišiams. Šventoji Dvasia mus moko sakyti: „tai ne apie mane“. Liaukitės žiūrėti į gyvenimą per savo asmeninių poreikių prizmę. Išmokite statyti į pirmą vietą artimuosius.

4. Pažeidžiamumas – mes visi buvome sužeisti ir visiems mums yra buvę skaudu. Tačiau tikra gyvenimo sėkmė nėra nustatoma mūsų aplinkybėmis, o tuo, kaip mes jas pasitinkame. Dievas ragina mus atleisti, nepriklausomai nuo to, kiek mes ištvėrėme skausmo, kai mus išduodavo, negerbdavo, būdavo mums žiaurūs, mūsų nepaisydavo ir užmiršdavo. Dievas nori nušluostyti tavo ašaras, tačiau Jis negali tavęs išgydyti, jeigu tu nekenti žmonių, kurie tau sukėlė skausmą. Atleidimas – tai pasirinkimas, o ne jausmas. Nelauk, kol pajusi savo priešui kokius nors šiltus jausmus. Bet kokia kaina nuspręsk mylėti, o vėliau ateis ir jausmai.

5. Klaidų ieškojimas - Fil 2, 14 mums prisako: “Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų“. Nuo to laiko, kai buvo įkurta bažnyčia, joje buvo murmančių bambeklių, kurie savo smulkmeniškais skundais vilkino Evangelijos progresą. Žemėje yra 686 tūkstančiai vabzdžių rūšių ir milijardai iš jų vienodai zirzia; lygiai taip pat visuomet skambės zirzimas kritikų, kurie ras naujų kaltinimų ir reikš nuomones. Tačiau pasaulį keičia ne vabzdžiai, pasaulį keičia žmonės, kuriuos pakeitė Kristus. Neprisijunkite prie tragiško smulkmeniškų ir menko protelio kritikų choro. Verčiau būkite tais, kurie įkvėpia ir padrąsina.

Dievas nori šventumo. Tačiau kai kurie iš mūsų nesupranta, jog mes negalime būti iš tiesų šventi, kol neatiduosime Dievui mąstymo įpročių, kurie prieštarauja Jo prigimčiai. Neužtenka vien tik palikti nuodėmingą elgesį. Jis nori, kad ir išore, ir vidumi būtume tokie kaip Jėzus. Jis nori, kad tiesa viešpatautų mūsų viduje. Leiskite Jam imti kūjį, kad sudaužytų jūsų nuodėmingus įpročius.