Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Aktualu šiandien

Apie dvasinį krikščionį

2015 June 13 d.

Dvasinis KRIKŠČIONIS - tai tas, kuris:

- nekritikuoja ir nesmerkia už akių savo tikinčiojo brolio (sesers);

- nemeluoja, o tiesiai, su meile, nuolankiai ir romiai pasakys tiesą;

- neveidmainiauja, nevaikšto „su kauke“. Kaip namuose, taip ir susirinkime su tikinčiaisiais jis yra toks, koks yra;

- visuomet pasirengęs bendrauti;

- su visais draugiškas, net su tais, kurie nėra draugiški su juo;

- žino savo dvasines dovanas ir jomis tarnauja ne tik bažnyčioje, bet ir savo kasdienybėje;

- nesivaržo kitiems sakyti, kad jis tikintis (tiki Dievą);

- nedalyvauja apkalbose, nešmeižia kitų;

- nepavydi, bet džiaugiasi ir dėkoja Dievui už viską, ką turi;

- nesiekia praturtėti;

- nesiekia valdyti kitų;

- nesiekia žmogiškos šlovės. Kadangi žino, jog žmogiška šlovė yra laikina ir priklauso tik vienam Dievui;

- nėra prietaringas, nes netiki prietarais;

- visuomet atleidžia;

- žino, jog ne piniguose laimė, kad jie yra tik pragyvenimo priemonė;

- būdamas turtingas padeda stokojantiems;

- niekuomet nesiekia ką nors liaupsinti;

- nesikiša į svetimus santykius, jeigu nėra į juos kviečiamas;

- nesididžiuoja, koks jis yra protingas ir išmintingas. Jis tai įrodo savo gyvenimu ir elgesiu;

- nesikiša į tuos dalykus, kurių nesupranta;

- neauklėja ir nedaro pastabų svetimiems vaikams, kai savo paties vaikų negali išauklėti;

- nesižavi kitais mokymais, tik Jėzaus Kristaus ir Jo Žodžio mokymu;

- nepasiduoda tiems, kurie stengiasi jį palenkti į save, kad galėtų juo manipuliuoti;

- nekreipia dėmesio į įžeidinėtojus;

- bara su meile, romiai ir nuolankiai;

- ramiai priima tiesą, kada ji sakoma tiesiai į akis;

- nereikalauja, kad kiti su juo elgtųsi taip, kaip jam patogu ir malonu;

- nesirenka draugų pagal išorę ir šališkai;

- jis nėra savanaudis;

- neverčia kitų prievarta daryti kažko, jeigu jiems tiesiog nesinori;

- neįsižeidžia dėl smulkmenų;

- priima žmones tokius, kokie jie yra, nepaisant jų sunkaus charakterio;

- nesigiria kitiems brangiais daiktais ir kitais dalykais, kad dėl to sulauktų komplimentų ir pagarbos;

- viešai pamokslaudamas bažnyčiose, nepataikauja ir nekalba to, ką žmonės nori išgirti, o tiesiai kalba tiesą, žinodamas ir matydamas bažnyčios problemas ir trūkumus;

- jam autoritetas yra tik Viešpats ir Šventasis Raštas;

- nesikiša į valstybės politiką;

- nesikiša į karinius konfliktus. Žino, kad jo kova „ne su kūnų ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje“ (Ef 6, 12);

- jo kovos tikslas - ne žudyti, o skelbti išgelbėjimo žodžius apie Kristų;

- nekomanduoja ir neįsakinėja savo sutuoktiniui;

- priimdami sprendimus, tokie sutuoktiniai tariasi vienas su kitu;

- sirgdamas ir patirdamas negalias, šlovina Viešpatį;

- niekuomet nėra vienišas;

- nesistengia sukelti gailesčio sau;

- siekia šventumo;

- siekia tobulumo;

- siekia elgtis kaip Kristus. Jis yra jam pavyzdys.

- tarnaudamas siekia, kad bažnyčia taptų dvasiškai brandi;

- neseka paskui minią;

- gerbia pagyvenusius;

- padeda našlaičiams, našlėms, pagyvenusiems žmonėms;

- neišsigina Jėzaus Kristaus net tada, kai gresia pavojus gyvybei;

- dėl pramogos neužmuš gyvūno, nes žino, jog tai yra Dievo kūrinys;

- nepalaiko tuščių kalbų;

- tramdo savo liežuvį;

- nevartoja pasaulietiško žargono;

- nedalyvauja ginčuose, o jų vengia;

- nekalba to, ko nežino ir ko nesupranta;

- nesikeikia;

- pripažįsta savo klaidas;

- neįrodinėja savo teisybės;

- neparodo puikybės;

- neiškelia savęs aukščiau kitų;

- neparodo, kad jis protingesnis (arba išmintingesnis) už kokį nors žmogų;

- išklausydamas pamokymą, nuolankiai klausosi;

- nebijo pabarimų ir pamokymų;

- nelygina savo sutuoktinio su kitu;

- neišprašinėja atleidimo sau;

- pirmas eina susitaikyti;

- gaudamas paaukštinimą, savęs neiškelia, o dėkoja ir šlovina Dievą;

- neatsako barniu į barnį, pykčiu į pyktį, susierzinimu į susierzinimą, išdidumu į išdidumą, pakeltu balsu į pakeltą balsą ir t.t.;

- negalvoja, kaip atkeršyti;

- pamiršta piktą (nekerštingas);

- patyręs skriaudą ir įžeistas, pasistengs užmiršti ir atleisti;

- užsistoja nuskriaustąjį;

- mąsto apie dvasinius dalykus, o ne apie žemiškus ir sielinius;

- tyrinėdamas Raštą, ne paprasčiausiai skaito, o pritaiko tai, ką perskaitė, praktikoje;

- nedalyvauja pagoniškose šventėse, tradicijose ir apeigose;

- pirmiausiai mato savo, o ne artimo trūkumus;

- matydamas savo trūkumus, pirmiausiai stengiasi pasikeisti pats, o ne keisti kitus;

- būdamas turtingas ir apsirūpinęs, nežiūri iš aukšto į neturtingą;

- nieko nepapirkinėja;

- sąmoningai atgailauja ir apsisprendžia krikštytis, o neseka minia arba neina priverstinai;

- atgailavęs, laisvai nenusideda, nes žino, jog kiekvienos nuodėmės pasekmė (alga) yra dvasinė mirtis, Ir ne kada nors vieną kartą, o visuomet. Nes žmogus yra nuodėmingas;

- neužsiima sukčiavimu ir t.t.

- neapsimetinėja tikinčiuoju. Jis žino, kad jei net 10 metų lankys bažnyčią, ir 20 metų vadins save tikinčiuoju, o neturės nieko bendro su Jėzumi Kristumi, anksčiau ar vėliau tai išaiškės. Todėl nenuostabu, jog tokio žmogaus gyvenime tiek daug nelaimių.

- visada išlieka nuoširdus;

- vengia konfliktų;

- nesivaidija su kitais. Susivaldantis.

- neįsileidžia į širdį neapykantos kitiems;

- sukūręs šeimą negalvoja apie kitą moterį (vyrą); stengiasi įtikti Viešpačiui, o ne sielai ir kūnui;

- ir taip toliau...

Toliau jūs patys galite pratęsti sąrašą. Dauguma dalykų jau pasakyta Šventajame Rašte. Pritaikykite šiuos teiginius savo gyvenime ir pasidalinkite jais su savo draugais.