Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Sparnuoti žodžiai

Tavęs aš, Viešpatie, maldauju

Romualda Adomaitytė-Chabarina
2015 January 27 d.

„Nesakyk, Viešpatie, kad noriu pernelyg daug: tik guosti ir būti paguostas, suprasti ir būti suprastas, mylėti ir būti mylimas. Svarbu atiduoti lygiai tiek, kiek gauni; atsisakyti tiek, kiek randi, atleisti taip pat, kaip atleidžiama tau.“ (Pranciškus Asyžietis)

...Tavęs aš tyliai, Viešpatie, maldauju:
padėki, kad džiugiai iš naujo
ieškočiau ne tik sau paguodos,
bet guosčiau tuos, kam dienos juodos,
nebūčiau mokytojas išdidus,
o mokyčiaus kaip mokinys
Tavasis nuolankus.
Tu, Viešpatie, tarei: „Palaimingiau dalinti,
pagelbėti kitam nei imti“.
Mes atiduodami turtėjam.
Tu mūsų nuodėmes atleidi, Tėve,
kai priešams mes atleidžiame kaltes.
Tik taip, tik taip gyvent privalom mes:
pamiršdami save, Tave surandam,
palikę nuodėmę, ateinam pas Tave,
mūs Tėvą brangų,
su Kristumi save kryžiuojam,
prisikeliam gyventi amžinajam rojuj.