Pamokslai

Tikrasis turtas krizių metu

Vitalijus Turlakas
2015 January 15 d.

„Be to, pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms. Nors dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų gilus skurdas išsiliejo ypatingo dosnumo turtais. Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir viršydami išgales, savo noru, prašyte prašė mus, kad mes priimtume dovaną ir jų dalyvavimą tarnavime šventiesiems. Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet visų pirma atsidavė Viešpačiui, o paskui Dievo valia mums. Todėl mes paprašėme Titą, kad taip, kaip pradėjo, taip ir baigtų pas jus šią malonę. Tad būdami viso ko pertekę – tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir meilės mums, - būkite pertekę ir šios malonės. Tai sakau ne įsakydamas, bet norėdamas kitų uolumu patikrinti jūsų meilės nuoširdumą. Nes jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę, jog Jis būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo neturtą taptumėte turtingi“ (2 Kor 8, 1-9).

Kiekvienam žmogui Dievas duoda tam tikrą metų skaičių, kuriuos jis turi gyventi žemėje. Mes nežinome, kiek kiekvienam iš mūsų yra skirta dienų. Tą žino tiktai Viešpats. Taip pat kiekvienam žmogui Dievas davė teisę rinktis. Mes pasirenkame savo gyvenimo vertybes. Kažkas daugiau laiko ir jėgų skiria, kad įsigytų materialinių vertybių, o kažkas skiria pakankamai laiko, kad praturtintų savo sielą ir įgytų dvasinių turtų.

Krizė

Praėjusieji keleri metai pasaulio ekonomikoje buvo apibūdinti terminu „Global Crisis“ („pasaulinė ekonomikos krizė“). JAV ir visame pasaulyje labai daug žmonių prarado savo namus ir santaupas. Deja, 1990 – 1999 m., kai Vakarų šalių ekonomika klestėjo, daugelis žmonių ėmė vaikytis „lengvų pinigų“. Jie bankuose ėmė kreditus, pirko didžiulius namus, tikėdamiesi vėliau juos pelningai parduoti. Žinoma, tokia praktika negalėjo tęstis be galo. Visuomet kas nors turi atsiskaityti už „lengvus pinigus“. Kai kreditų skaičius pralenkė mokių klientų skaičių, ekspertai ėmė skelbti pavojų. Ekonomika pradėjo „perkaisti“.

Štai ką rašė ekonomistai viename internetiniame leidinyje: „2008 m. prasidėjusiai finansinei krizei beveik visose pasaulio šalyse buvo būdingas svarbiausių ekonomikos rodiklių pablogėjimas. Jos pirmtakas - 2006 metais JAV prasidėjusi hipotekos krizė. Tuometinė situacija prasidėjo nuo to, kad sumažėjo namų pardavimų skaičius. Vėliau (jau 2007 metais) ši problema išaugo į kreditų krizę“.

Kiekvienas norintis praktiškai galėjo gauti kreditą bet kuriai prekei. Itin daug žmonių ėmė pirkti išsimokėtinai. Tuomet tai atrodė naudingas pasiūlymas. Tai, jog nebuvo kreditų skaičiaus kontrolės, privedė prie problemos globalizacijos ir finansinės krizės. O kas po to? Praėjo nedaug laiko ir JAV finansinė krizė įgijo pasaulinį mastą.

Specialistai žino, jog ekonomikos krizė (kaip ir kitų gyvenimo sričių krizė) įvyksta maždaug vieną kartą per 20 metų, todėl jie siūlo verslininkams investuoti į ilgalaikius projektus. Jie sako: „Dėkite finansinius indėlius ne metams ar dviems, o dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų. Nepaisant to, jog ilgalaikiai indėliai atrodo patikimai, vis dėlto niekas negali garantuoti galutinio pelno.

Makedoniečių turtas

2 Kor 8, 1-9 apaštalas Paulius kalba apie makedoniečius, kuriuos jis gerai pažinojo. Makedonijos tikintieji, kaip mes sakome, buvo tikri krikščionys. Adresuodamas savo laišką korintiečiams, Paulius pavyzdžiu jiems rodė makedoniečius. Jie gyveno persekiojami ir sielvartaudami, patyrė lėšų trūkumą ir skurdą. Tačiau, nepaisant to, jie buvo turtingi. Pasirodo, kad Makedonijos krikščionys turėjo tai, kas net ir skurde leido jiems jaustis turtingais. Makedoniečiai turėjo Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę.

Kai mums yra išliejama Dievo malonė, niekuo neužtarnautas gailestingumas, mes galime laikyti save iš tiesų turtingais. Dievo malonė pakeičia mūsų gyvenimą ir jį pripildo nauju turiniu. Mes turtėjame Kristumi. Dievo Sūnus vietoje to, kad rinktųsi turtus ir šlovę, verčiau iškentė kančias ir mirtį, kad savo skurdu padarytų mus turtingais. Apaštalas Paulius laiške filipiečiams rašė: „Kuris esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 6-8).

Turtą, kurį turėjo Kristus, Jis „investavo“ į mus. Šis ilgalaikis indėlis davė savo „dividendus“. Jėzus iš Dievo Tėvo gavo amžiną šlovę, o mes per Jo dovanotą malonę gavome išgelbėjimą. Jėzus atėjo į žemę ne tam, kad žmonės Jam tarnautų, bet kad Pats patarnautų jiems ir dėl to atiduotų gyvybę, kaip išpirką iš nuodėmės vergijos (Mk 10, 45).

Žinoma, reikia pastebėti, kad daugelis žmonių gyvena neįtardami, kad Dievo malonės dovana yra lengvai prieinama. Mūsų laikais daugeliui jaunų žmonių dvasiniai klausimai atrodo juokingi ir nerealūs. Didžioji žmonių dalis negalvoja apie pomirtinį gyvenimą. Šiuolaikinė visuomenė labiau už dvasines vertybes vertina materialias. Materialūs dalykai atrodo tikri, o dvasiniai – fantastiniai ir nerealūs. Mūsų pasaulyje sėkmingo žmogaus statusas, deja, nustatomas ne tuo, koks yra žmogus, o tuo ką jis turi. Tačiau dabar, atsigręždami į pasaulinę ekonominę krizę, mes suprantame, kad iš tikrųjų kaip tik materialūs dalykai ir turtas yra nerealūs ir permainingi.

Klaidingos vertybės

Neseniai aš išgirdau pasakojimą apie žmogų, kuris paskutinius penkis savo gyvenimo metus gyveno toli nuo šeimos Italijoje, kur sunkiu darbu užsidirbo pragyvenimui. Tuo tarpu jo daugiavaikė šeima glaudėsi ankštame komunaliniame būste Moldovoje. Parvykęs į namus, vietoje to, kad nupirktų adekvatų butą, jis nusprendė visus uždirbtus pinigus išleisti naujutėlaičiui automobiliui BMW. Kai draugai jo paklausė, kodėl jis nusipirko tokį brangų automobilį, jis pareiškė, kad automobilis visuomenėje jam pridės svorio (autoriteto) ir aplinkiniams suformuos tam tikrą jo įvaizdį.

Lygiai taip pat daugelis iš mūsų daug metų praleidžiame, siekdami kitų žmonių akyse sudaryti klaidingą įvaizdį vietoje to, kad savo jėgas ir laiką investuotume į Kristaus mums siūlomas vertybes. Palyginus su tuo, ką mums duoda Viešpats, visus žemiškus turtus galima laikyti šiukšlėmis. Mt 16, 26 rašoma, kad žmogui maža naudos iš to, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, bet pakenktų savo sielai.

Ko trokšti pasiekti tu? Kokie yra svarbiausi tavo gyvenimo prioritetai? Ar tavo turtas yra ta malonė, kurią tau visiškai veltui davė Kristus? Pasirink tikrąjį turtą, vietoje to, kuris gali lengvai „išgaruoti“.