Pamokslai

Malda – dangaus poreikis

Petras Deineka
2014 September 16 d.

Būna situacijų, dėl kurių gali apsisukti galva: sėkmė, šlovė, neištikimybė, išdavystė, prievarta, artimųjų mirtis, liga, negandos, piktavaliai kelyje... Šio pasaulio žmonės įvairiai sprendžia panašias problemas: paleidžia į darbą pinigus, pažintis, gerovę ir net grasinimus. Tačiau kartais į tokias situacijas patenka ir Dievo vaikai. Kaip jiems elgtis tokiose aplinkybėse?  

Tikintis žmogus išeities ieško Biblijos puslapiuose. Jis elgiasi taip, kaip panašias problemas sprendė Jėzus Kristus arba tikėjimo didvyriai. Aš manau, jog tai pats teisingiausias ir pats geriausias problemos sprendimas.  

Getsemanės sode Jėzus prašo mokinių budėti, o Pats nueina toliau pasimelsti. Jis tris kartus grįžta ir „randa juos miegančius“ (Mt 26, 36-46). Palaikymo maldoje (ko Jam taip reikėjo) Jis taip ir nesulaukė! Šiuo atveju vienintelis dalykas, kuris galėjo Jėzui padėti, buvo malda. Tačiau mokiniai buvo linkę elgtis kaip asmens sargybiniai, vietoje to, kad atlikti maldininkų misiją. Išdavystės metu vienas iš jų su kalaviju stoja ginti Mokytoją: „Tuomet Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus. Jėzus pasakė Petrui: ‚Kišk kalaviją į makštį! Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?‘ “ (Jn 18, 10-11).

Taip ir mes dažnai esame pasirengę stoti į kovą, pasiruošę prieš daugelį nedorų žmonių užtarinėti Jėzų, pasirengę apginti tikėjimo ir tikinčiųjų garbę. Tačiau Jėzus sako, kad nereikia skubėti. Jam visų pirma yra reikalinga tavo malda. Jis šiandien ir mums, kaip Petrui, nori pasakyti: „O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvyliką legionų angelų?“ (Mt 26, 53). Jėzui nereikia fizinės apsaugos. Mūsų Viešpačiui, kaip tuomet Getsemanėje, taip ir šiandien, reikia kažko kito, ypatingo. Ir tai yra mūsų malda. Tris kartus Jis ragina mokinius tarnauti šioje palaikymo tarnystėje, ir kiekvieną kartą jie neįvykdo šio prašymo. Jam reikėjo maldos, o jie miegojo.

Jeigu šiandien jūsų paklaustų: „Ką jūs, asmeniškai, norite atiduoti Jėzui?“, ką jūs atsakytumėte?

Pirmosios meilės polėkyje daugelis pasirengę net atiduoti savo gyvybę dėl Kristaus vardo. Ir jeigu kartais ypatingai pasiaukojimu liepsnojanti tavo siela sušunka: „O, Viešpatie, ką galėčiau Tau atiduoti?“, žinok, jog Jis laukia tavo nuoširdžios maldos! Nes juk viskas, ką mes matome, viskas, kas mus supa, priklauso Dievui. Visi žemės turtai, jos gelmių lobiai, visos Visatos galaktikos, net pačios mažiausios dalelytės, atomai ir jų sudėtinės dalys, - jie taip pat priklauso Viešpačiui. Viską Jis valdo ir viską turi. Visa valdžios ir jėgos galia yra Jėzuje Kristuje, viskas Jam pavaldu. Tačiau tuo pat metu Jam reikia tavo maldos.   

Žinok, Visagalis Dievas per tavo maldą nori su tavimi pasikalbėti. Jeigu tu pajusi net menkiausią paskatinimą melstis, nenuslopink tokio noro: tai Dievas tave kviečia. Jam reikalinga tavo malda. Kai tu išgyveni „deginančios ugnies“ (1 Pt 4, 12) valandas arba įžengei į „mirties šešėlio slėnį“ (Ps 23, 4), Jėzus yra su tavimi. Šią sunkią gyvenimo minutę Jis laukia tavo maldos, trokšdamas tau padėti. Jis nori įsitikinti, kad mums asmeniškai Jo reikia. Tokiu būdu Dievas ugdo mūsų tikėjimą, parodydamas, jog Jis yra  „brangesnis už pragaištingą auksą“ (1 Pt 1, 7).

Šiandien Jėzus nepasikeitė. Jis buvo tikrasis maldininkas savo žemiškame gyvenime. Atsimainymo kalne, Getsemanės sode, Jis ne paprasčiausiai laukė mokinių maldos – Jis prašė jų melstis. Savo maldingu gyvenimu mes įrodome velniui, jog mylime Viešpatį Jėzų, Jį branginame ir pašvenčiame laiką bendrauti su Juo. Štai kodėl šėtonas kėsinasi į maldą.

Labai gaila, jog šiandien daugelis krikščionių nusivylę nuleidžia rankas, pripažindami, kad trūksta laiko maldai ir Dievo Žodžio skaitymui. Kristaus mokinys Jokūbas sako: „Todėl atsiduokite Dievui;
Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų (Jok 4, 7). Ir tai yra kelias pasiekti maldingą gyvenimą!

Krikščionio atsidavimas Dievui yra nustatomas malda! Viešpats apie Saulių sako Ananijui: „...Štai jis meldžiasi“ (Ad 9, 11). Šie žodžiai pašalino baimę, ir Ananijas eina susitikti su juo, jau buvusiu Bažnyčios persekiotoju. Jis neturi nė mažiausios abejonės, jog Saulius nuo šiol yra Dievui atsidavęs žmogus.

Mano brangus drauge, noriu tavęs paklausti: „Kaip klostosi tavo maldos kambarėlio klausimas? Kaip dažnai tu meldiesi? Ar tu trokšti melstis? Ar malda tau yra pareiga, ar gyvenimo būdas?“

Viešpats laukia pasimatymo su tavimi maldoje.

Jam reikalinga tavo malda!