Straipsniai

Prie ko priveda gandai

Tyler Ward
2014 September 01 d.

Apie mane buvo paleisti gandai ne vieną ir net ne du kartus. Manau, jog jums pažįstamas gandų aukos jausmas. Jūs jaučiate, jog jus išdavė, nesuprato. Jūs esate sumišę ir susierzinę. Taip stipriai susierzinę, kad pasiruošę ne tik paprasčiausiai atkeršyti, o „baisiai atkeršyti“, kaip tas personažas iš „Sniego karalienės“, jeigu tik šias mintis būtų galima išleisti laukan iš jūsų galvos.

Deja, aš taip pat iš savo patirties žinau, ką reiškia apkalbėti. Aš negaliu savęs laikyti nuolatiniu apkalbėtoju, tačiau noras „plakti liežuviu“ aplanko mane nuolatos.

Kritiškas požiūris mums dažnai padeda labiau pasitikėti savimi. Mes pradedame manyti, jog tam galime daryti įtaką, ir kad aplinkiniai žmonės turi tai laikyti „norma“.  Be to, tai yra būdas, kaip „nuleisti garą“, o taip pat galimybė suartėti su tais, kurie liežuvauja drauge su mumis.

Tačiau žiauri tiesa yra ta, kad gandai yra melas! Mums atrodo, jog gandai padeda pajusti galią ir palengvėjimą, suteikia galimybę su kuo nors susidraugauti. O iš tikrųjų, darbe, su draugais arba šeimoje kritiškas kitų žmonių vertinimas padaro žalą ne tik gandų objektui, bet ir tiems, kurie juos svarsto.

Pasižiūrėkime, prie ko iš tikrųjų priveda gandai.

Gandai priveda prie vienatvės

Mokslininkai teigia, jog neigiami išgyvenimai sukuria tarp žmonių tvirtesnius ryšius, negu teigiami. Kaip tik dėl to, būnant ant gandų bangos, galima žymiai artimiau ir lengviau suartėti su žmonėmis, tarp kurių yra „plakama liežuviais“.

Tačiau neverta susigundyti. Gandai nesukuria tarp žmonių tikrų, o juo labiau ilgalaikių tvirtų ryšių. Kas jūs bebūtumėte, jeigu neišmokote suvaldyti savo „vidinio kritiko“, anksčiau ar vėliau užsidirbsite nepatikimo žmogaus reputaciją.

Tas, kuris visus viešai kritikuoja, vargu ar gali tikėtis, kad kas nors su juo dalinsis slapčiausiomis mintimis arba jausmais. Kodėl? Viskas labai paprasta. Anksčiau ar vėliau žmonės ima suprasti, kad liežuvautojai, kalbantys apie visus, taip pat liežuvauja ir apie jus.

Gandai apnuogina kompleksus

„Gandai, ar jie būtų pasaulinio masto naujienos ar maža paslaptis siaurame rate, apnuogina nepasitikėjimą ir kompleksus tų, kurie juos skleidžia“. Oprah Gail Winfrey yra pasakiusi: „Kai mes kam nors už nugaros išsakome kritines pastabas, mes norime pajusti galią, nes iš tiesų mes jaučiamės silpni, neverti ir nepakankamai drąsūs, kad būtume atviri (tiesmuki).“

Ar mes tai žinome, ar ne, tačiau mes visi vienaip ar kitaip kovojame su savo kompleksais ir nepasitikėjimu. O gandai – tai viso labo tik viena iš kaukių, kurią mes užsidedame, atidėdami į šalį kitas - gėrėjimąsi savimi arba pernelyg didelį pripažinimo siekį. Ir su šia kauke mes norime pasijusti svaresni, negu esame iš tiesų.

Gandų nešiojimas liudija apie emocinį nebrandumą

Be abejo, sutramdyti savo vidinį kritiką – užduotis, kuri reikalauja laiko ir pasišventimo. Sveika, atvira konfrontacija tampa užmirštu menu ir yra pakeičiama lengvesniu „šnibždėjimu dėkingam klausytojui į ausį“.

Tačiau chroniškas gandų nagrinėjimas liudija žmogaus nenorą emocionaliai suaugti. Liežuvautojui (kaip ir mums) reikia emociniai išsilieti, tačiau jis nerado „sveikesnio“ būdo, kaip „nuleisti garą“.

Gandai visuomet sugrįžta

Kai kas tai vadina: „ką pasėsi, tą ir pjausi“. Tai, ką mes sėjame, kaip besuktum, anksčiau ar vėliau mums sugrįžta užderėjęs.

Jėzus, suprasdamas visuomenės egzistavimo principus, sakė: „Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta“ (Mt 7, 2).

Liežuvaukite, bet būkite pasiruošę, jog taip pat liežuvaus apie jus. Todėl kai jūs kažką smerkiate už principus ar elgesį, tai darykite savo rizika ir atsakomybe.

Gandai apgauna jus

Pagal mokslinius tyrimus, gandai – tai „savaime išsipildančios pranašystės“, kurios sukuria išankstinį neigiamą nusistatymą ir savo „realumą“.

Mūsų protai visuomet stengiasi susieti išorinį pasaulį su vidiniu. Ir kadangi gandai iškreipia vidinę žmogaus perspektyvą, pamatyti tuos neigiamus dalykus, apie kuriuos jums buvo papasakota, bus labai lengva, nepriklausomai nuo to, ar jie iš tiesų egzistuoja ar ne.

Šios pasakėčios moralas

Gera žinia yra ta, jog tokį pat emocinį „išsiliejimą“, giminystės jausmą galima gauti ir iš labiau „socialiai kuriančių“ įpročių. Ir nors gandų nagrinėjimui yra daug alternatyvų, man itin efektingu ginklu prieš mano „vidinį kritiką“ regis yra įprotis „tapti gynėju“.

Tai įprotis siekti (kaip tai bebūtų sunku) žmoguje pamatyti kažką gero, ir savo dėmesį fokusuoti į tą gerą.

Tai įprotis susilaikyti nuo smerkimo to, ką žmogus, jūsų nuomone, neteisingai, blogai ar nepakankamai gerai daro, ir ieškoti to, už ką žmogų galima vertinti ir gerbti.

Reikia rasti kažką, nors vienintelį, kas jus priverstų „sakyti apie žmogų gyvybės, o ne mirties žodžius“.

Juk galų gale kalbame net ne apie griaunančią gandų galią, o apie kuriančią gerų žodžių jėgą.

Pamėginkite. Ateinančias 24 valandas, kaskart, kai jūs norėsite pagalvoti ar pasakyti kam nors  kažką neigiamo, apgręžkite savo minčių eigą. Raskite vieną dalyką, kurį galėtumėte pasakyti, apgindami šį žmogų ir jo laikykitės. Ir jūs nustebsite, kaip mažas kilis apsuks didelį laivą.