Straipsniai

Žemės planeta

Viljamas MacDonaldas
2006 October 01 d.

Kai Dievas baigė kurti pasaulį, Jis pamatė, kad „tai buvo labai gerai“. Niekas iš mūsų nesugeba suvokti, kaip tai buvo gerai iš tikrųjų. Viską, ką kuria Viešpats, yra nuostabu.

Niekur kitur taip aiškiai nepasireiškia Viešpaties kūrinija kaip čia, mūsų planetoje. Kūrėjas sukūrė žemę tokią, kad ji bet kokiu atžvilgiu suteikia žmogui idealią buveinę. Ji yra ne tik graži, bet ir sukurta gyvybei palaikyti, joje viskas sukurta geriausiu būdu. Kiek mums yra žinoma, nė viena planeta šiuo atžvilgiu negali prilygti Žemei. Pavyzdžiui, žemė yra nutolusi nuo Saulės optimaliausiu atstumu. Jeigu atstumas būtų bent truputį didesnis ar mažesnis, tuomet gyvybė mūsų planetoje būtų neįmanoma. Be to, Žemės dydis yra pats tinkamiausias. Jei jis toks nebūtų, oro apvalkalas būtų per daug tankus ar per daug retas, ir bet kokia gyvybės apraiška žūtų.

Žemės ašis yra nuožulni orbitos sukimosi aplink saulę plokštumai, būtent todėl Žemėje vyksta metų kaita, o tuo pačiu yra įmanomas žemės ūkio vystymasis. Jeigu Žemės ašis būtų statmena orbitos sukimosi plokštumai, didesnė Žemės gyvybės erdvės dalis būtų panaši Sacharos dykumą.

Žemės sukimasis aplink savo ašį yra ne atsitiktinis reiškinys. Jis yra idealus. Sukimosi greitis yra suderintas su Žemės orbitos pratįsumu aplink Saulę. Tokiu būdu Saulės spinduliavimo šiluma Žemėje pasiskirsto tolygiai, ir visa tai įtakoja oro bei povandeninių srovių atsiradimą.

Oras, skirtas žmogaus gyvybei palaikyti, yra geriausios sudėties ir tankumo. Oras, kurį kasdien įkvepiame, turi 21 proc. deguonies, 78 proc. azoto ir 1 proc. anglies dioksido bei argono. Mes, žmonės, esame gyvas Jo kokybiško darbo įrodymas. Giliai įkvėpkite ir padėkokite Dievui už tai!

Dievas ozono sluoksnį sukūrė tam, kad apsaugotų Žemę ir jos gyventojus nuo pavojingų ultravioletinių spindulių. Tačiau žmonės savo neatsakingu požiūriu į gamtą (pavyzdžiui, netinkamai naudojami cheminiai teršalai) ardo šį sluoksnį, jame atsirado „ozono skylės“.

Gyvybė be vandens yra neįmanoma. Todėl mūsų dosnusis Dievas daugiau nei 60 proc. Žemės paviršiaus padengė vandenynais, upėmis, ežerais. Mokslininkai nežino kitos planetos, kuri visada turėtų pakankamą kiekį vandens. Vanduo yra pagrindinė visų gyvų organizmų sudedamoji dalis. Vanduo yra naudojamas maistui, prausimuisi, šiluminių elektros stočių garo sudarymui ir daugeliui kitų tikslų.

Skirtingai nuo visų kitų materijų, vanduo kietame pavidale yra lengvesnis už skystą. Todėl ledas plaukioja vandens paviršiuje. Taip pat vanduo ežeruose pradeda užšalti nuo viršaus. Tokiu būdu apatiniai vandens sluoksniai yra apsaugoti nuo ledinio žiemos kvėpavimo. Tam tikrame gylyje vanduo visai neužšąla. Jei vanduo turėtų tas pačias savybes kaip ir visos kitos medžiagos, kurios kietame pavidale dėl didėjančio tankio yra sunkesnės nei skystis, tai ežerai pradėtų užšalti iš apačios ir gyvybė juose žūtų. Be to, saulės spinduliai niekada negalėtų ištirpinti storų ledo sluoksnių. Vien dėl šios pagrindinės priežasties gyvybė Žemėje būtų neįmanoma.

Teiginys, kad viskas atsirado atsitiktinai yra bevertis. Šiuo klausimu mokslininkas Stiurtas Nevinsas pasakė: „Tai tolygu tvirtinimui, kad „Monos Lizos“ paveikslas atsirado iš netvarkingo dažų taškymo ant drobės“.

„TROPINKA“ 1995/5
Iš rusų kalbos vertė Regina Vasiliauskienė


Publikuota gavus leidimą