Pamokslai

Apie kuklumą

V. Popovas
2014 May 19 d.

Visiems žinoma, kad kuklumas puošia žmogų. Krikščionis savo elgesiu turi įkūnyti Evangelijos kuklumą, pagrįstą pamaldžia Dievo baime ir pagarba žmonėms.

Kuklumas žmonėms – tai pagarba jų darbui, mintims, jausmams, interesams. Kuklus žmogus neišstato savo asmenybės, kad pasirodytų, nesipuikuoja savo gabumais ir nuopelnais.

Praktiškas Evangelijos kuklumo idealo pritaikymas pavaizduotas Jėzaus Kristaus palyginime apie kviestus į vestuvių pokylį. Kristus skelbia: „Užleisk jam vietą“ (Lk 14, 10).

Žmonės, kurie siekia visur pirmauti, patys to nepastebėdami, gali pakliūti į velnio tinklus ir prarasti Dievo malonę.

Kuklus žmogus nėra greitai įsižeidžiantis, jis dega atleidimo dvasia, jis atidžiai ir kantriai ieško žmonėse šviesios ir gėrio.

Sename pasakojime teigiama, kaip pas dvasiniame gyvenime patyrusį senolį, atėjo jaunuolis, norėdamas paklausti patarimo apie dvasinį tobulėjimą. „Ar nori, kad aš tave pamokyčiau?“ – paklausė senolis. „Noriu“. – „Dabar eik į kapus ir garsiai girk mirusiuosius“. Kai jaunuolis sugrįžo, senolis paklausė: „Kaip elgėsi numirėliai?“ – „Jie tylėjo“. – „O dabar eik ten pat ir juos plūsk“. Jaunuolis įvykdė paliepimą. „O kaip buvo šį kartą?“. – „Jie tylėjo“. – „Tai štai, - pasakė senolis, - jei būsi abejingas kaip numirėliai pagyroms ir įžeidinėjimams, tuomet užkopsi dar ant vienos dvasinio tobulėjimo pakopos.

Argi mes turime priežasčių didžiuotis? Kuo mes galime pasigirti? Jeigu Dievo malonė nebūtų mūsų palietusi, ar mes būtume galėję Kristuje Jėzuje tapti nauju kūriniu? Ne. Savo senąja prigimtimi mes buvome nedori, negarbingi žmonės. Kiekvienas, suvokiantis save kaip Dievo išrinktąjį, už tai dėkingas tik nesibaigiančiai Gelbėtojo Jėzaus Kristaus meilei.

„Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu“ – tokia tikro krikščionio gyvenimo ir tarnavimo linija (1 Kor 1,31; Jer 9, 24).

Kokioje vietoje krikščionis bebūtų, kaip betarnautų, kokių beturėtų gabumų, Šventoji Dvasia jam pakuždės, kad didžiausio tobulumo viršūnė, augimas Viešpaties Jėzaus Kristaus malone ir pažinimu yra beribiai. Apie tai liudija apaštalas Paulius:

„Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje, veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje“ (Fil 3, 13-14).

Šis drąsus ir ryžtingas bei pasišventęs tiesai apaštalas gali tuo pat metu būti didžiausio kuklumo pavyzdys: „Manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią“ (1 Kor 7, 40).

Kaip kukliai pasakyta! Nėra nė šešėlio savimeiliško pasipūtimo, išdidaus pamokslavimo.

„Tegul puošia jus ne išorė – supinti plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi drabužiai, - bet paslėptas širdies žmogus: nenykstančia, romia ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse“ (1 Pt 3, 3-4).

Apaštalai ne vieną kartą pabrėžia, kad kuklumas yra viena iš geriausių ir svarbiausių moters-krikščionės puošmenų (1 Pt 3, 1-4; 1 Tim 2, 9-15). Ir jis pasireiškia ne tik vidinėmis charakterio savybėmis, bet ir išoriniu elgesiu, gyvenimo būdu, drabužiais. Jeigu krikščionės-moters gyvenimo tikslas – tarnauti Dievui, šeimai, artimui, tai ji nesieks prabangių, puošnių rūbų. Prisimindama, kad tyrumas ir kuklumas yra nuostabūs tikros krikščionės bruožai, ji nenorės puošnių ir ryškių drabužių. Itin madingi, rėkiantys drabužiai, nesivaržantis lengvabūdiškas tonas ir manieros – tai pagoniškos dvasios produktas.

Tikra elegancija nėra iššaukianti, bet kokia ekstravagancija, t.y. įmantrumas, yra svetimas elegancijai.

Rengtis reikia taip, kad rūbas pabrėžtų žmogaus savitumą, jo skonį ir interesus, neužmirštant senos patarlės: „Pagal drabužius sutinka, o pagal protą išlydi“.

Ankstyvosios krikščionių bažnyčios teologo Tertulijono raštuose aptinkame pamokančių pastabų krikščionių moterų adresu: „Pasidabinkite pranašų ir apaštalų grožiu bei papuošalais; raskite spindesį paprastume ir puošmenas nuolankume; papuoškite akis drovumu ir lūpas tylėjimu; įverkite į ausis Dievo Žodį ir užsidėkite ant kaklo Kristaus jungą; apsivilkite pamaldumo šilkais, šventumo audiniu, drovumo purpuru. Taip pasipuošusios, jūs sutiksite Dievo meilę“.