Tikėjimo išpažinimas

Mes tikime Šventuoju Raštu. Visą Senąjį ir visą Naująjį Testamentus pripažįstame esant tikru Dievo Žodžiu, kurio kiekvieną rankraščio originalo žodį įkvėpė pats Dievas. Pripažįstame, jog Šventasis Raštas yra neklaidingas ir autoritetingas dokumentas, reglamentuojantis mūsų tikėjimą ir praktinę veiklą.
2 Tim 3,16 – Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui;
2 Pt 1,21 – nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės.

Mes tikime, kad yra vienas Dievas trijuose asmenyse: Tėve, Sūnuje ir Šventojoje Dvasioje.
Įst 6,4 – Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Dievas!;
2 Kor 13,13 – Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendravimas tebūna su jumis visais!
Mt 28,19 – Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu.

Mes tikime, jog Jėzus Kristus yra Dievas; kad Jis gimė iš mergelės; ant kryžiaus praliejo savo kraują mums atpirkti; kad prisikėlė, turėdamas kūną; jog užžengė į dangų, kad ten būtų mūsų Užtarėjas; kad Jis yra visos kūrinijos Viešpats.
Rom 9, 5 – Iš jų [t.y. izraelitų] kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen;
Fil 2, 6 – kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu;
Mt 1, 23 - “Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu”, tai reiškia: “Dievas su mumis”;
1 Kor 15, 3-4 – Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;
Apd 1, 9 – Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių;
Jn 1, 3 – Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.

Mes tikime, kad Šventosios Dvasios dėka žmogus suvokia nuodėmę; naujai gimę tikintieji, Jos dėka, tampa Dievo vaikais; Ji įtikina, kad tikintieji pateks į dangų ir apsigyvena krikščionyse, įgalindama juos gyventi dievobaimingai.
Jn 16,8-11 – Atėjęs Jis [Šv. Dvasia] įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo. Dėl nuodėmės, – kad netiki manimi. Dėl teisumo, – kad Aš pas savo Tėvą einu, ir jūs manęs daugiau nebematysite. Dėl teismo, – kad šio pasaulio kunigaikštis yra nuteistas;
Tit 3,5 – Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu;
Ef 4,30 – Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai;
Jn 16,13 – Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.

Mes tikime, kad visi žmonės yra nusidėjėliai iš prigimties ir savo noru , nuodėmingi ir paklydę, neturintys jokio kito būdo, kuriuo patiems, be Kristaus, būtų įmanoma išsigelbėti.
Rom 3, 23 – nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės;
1 Kor 15, 22 – Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti;
Mt 19, 25-26 – Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma“;
Rom 5, 12 – Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo;
Hbr 11, 6 – O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina.

Mes tikime išgelbėjimu iš malonės per tikėjimą; kad išgelbėjimą Dievas dovanoja ne dėl žmogaus dorybių ar darbų, bet veltui; kad ši Dievo dovana gaunama tik asmeniškai patikėjus Viešpačiu Jėzumi Kristumi, Jo atlikta auka bei prisikėlimu; kad visi tikintieji, iš tikrųjų patikėję Kristumi, įgyja dovanai amžinąjį gyvenimą, prieš Dievą tampa nepriekaištingai teisūs, įsūnijami Dievo šeimoje ir Dievas jiems garantuoja, jog jie niekada nepražus.
Ef 2,8-9 – Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų;
Rom 10,13 – juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“;
Rom 10,17 – Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio;
Rom 8,29 – O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmgimis tarp daugelio brolių;
1 Kor 1,30 – Jo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu.

Mes tikime Šėtono ir demonų egzistavimu; kad Kristaus mirtimi ant kryžiaus Šėtonas ir visos dvasinės blogio jėgos buvo nugalėtos ir pasmerktos, todėl jų lemtis – amžinos kančios ugnies ežere.
Iz 14, 12-15 – Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas? Tu sakei savo širdyje: „Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje. Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!“ Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę;
Kol 2, 15 – Jis nuginklavo [demonų] kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus;
Mt 25, 41 – Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžiną ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams;
Apr 20, 10 – o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau yra žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.

Mes tikime antruoju Kristaus atėjimu; nėra atskleista, kada tai įvyks, bet taip atsitiks neišvengiamai; kad sugrįžęs, Jis pirmiausia prikels mirusius tikinčiuosius, perkeis gyvus tikinčiuosius ir su naujais kūnais paims nuo žemės į dangų visus Savo atpirktus žmones; tada ant netikinčio pasaulio „išlies“ teisingas Dievo bausmes; vėliau Kristus su Savo Bažnyčia nužengs iš dangaus ir įkurs šlovingą tūkstantmetę karalystę žemėje, viešpataudamas visoms tautoms.
1 Tes 4, 15-17 – Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu;
1 Kor 15, 51-52 – Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti;
Apr 3, 10 – Kadangi tu išlaikei mano kantrybės žodį, tai ir Aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai;
Apr 20, 1-3 – Ir išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankoje bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. Jis nutvėrė slibiną – senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas, – surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų daugiau suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Po to jis turės būti atrištas trumpam laikui.

Mes tikime, jog išgelbėtų žmonių sielos po mirties patenka į dangų, kad būtų su Kristumi; kad Kristui atėjus antrą kartą, jų darbai bus įvertinti ir nuspręsta, kokius atlygius už juos paskirti; kad neišgelbėtų žmonių sielos po mirties tuojau pat patenka į pragarą ir ten būna iki paskutiniojo teismo dienos, kai jų kūnai bus prikelti iš kapo ir jie bus teisiami bei įmesti į ugnies ežerą, galutinę ir amžiną bausmės vietą.
2 Kor 5, 10 – Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė – gera ar bloga;
1 Kor 3, 11-15 – Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų, – kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį. O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį;
Apr 20, 11-15 – Paskui mačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos. Ir mačiau mirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais Dievą. Buvo atskleistos knygos. Ir buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus. Jūra atidavė savo mirusiuosius, o mirtis ir pragaras atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal savo darbus. Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis. Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą.

Mes tikime, kad visi tikintieji yra kunigai ir kad Kristus yra mūsų Didysis Vyriausiasis Kunigas; kiekvienam naujai gimusiam žmogui nereikia kunigo-žmogaus, nes per Kristų galima tiesiogiai kreiptis į Dievą; kad tikintysis, vadovaujamas Šventosios Dvasios, turi teisę ir pareigą asmeniškai mokytis Šventojo Rašto ir Jį aiškinti.
1 Tim 2, 5 – Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus;
Hbr 4, 14-16 – Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės mūsų išpažinimo. Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu;
Jn 16, 13-14 – Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

Mes tikime, kad Naujojo Testamento bažnyčia yra organizuotai dirbantis kūnas, sudarytas iš naujai gimusių ir pasikrikštijusių panardinimu vandenyje tikinčiųjų, praktikuojančių Šventojo Rašto įsakus ir aktyviai vykdančių Didįjį Jėzaus Kristaus Pavedimą, užrašytą Mato evangelijoje 28, 19-20.
Apd 2, 41-42 – Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų. Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų;
Mt 28, 19-20 – „Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen“;
Apd 1, 8 – „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.

Mes tikime, kad bažnyčioje yra dvi pareigybės – pastoriai [ganytojai] ir diakonai. Raštas apie pastorių [ganytoją] kalba taip pat, kaip apie vyresnįjį arba vyskupą. Šie bibliniai terminai apibūdina tą pačią pareigybę.
Tit 1, 5 – Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekviename mieste vyresniuosius, kaip esu įsakęs;
Ef 4, 11 – Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais;
Fil 1, 1 – Paulius ir Timotiejus, Jėzaus Kristaus tarnai, visiems šventiesiems Kristuje Jėzuje, gyvenantiems Filipuose, kartu su vyskupais ir diakonais;
Apd 6, 3 – Todėl, broliai, išsirinkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, kupinus Šventosios Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui.

Mes tikime, kad yra du Rašto įsakai, duoti bažnyčiai – tai tik tikinčiųjų krikštas panardinimu ir Viešpaties Vakarienė, kurioje dalyvauja paklusnūs Dievui krikščionys.
Rom 6, 3-4 – Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti [pažod. panardinti] Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš mirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą;
Apd 8, 38 – Jis liepė sustabdyti vežimą, ir jie abu – Pilypas ir eunuchas – išlipę įbrido į vandenį, ir Pilypas jį pakrikštijo [pažod. panardino];
1 Kor 11, 23-25 – Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir padėkojęs sulaužė ir tarė: „Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui“. Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“.
1 Kor 11, 27-29 – Todėl kas nevertai valgo tos duonos ir geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas prieš Viešpaties kūną ir kraują. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.