Naujienos

[Ieva] tarė: „Įsigijau sūnų Viešpaties pagalba“ (Per 4, 1). Tomas Edisonas (Thomas Edison) išrado pirmą elektros lemputę. Džonas Solkas (Jonas Salk) išrado vakciną nuo poliomielito. Emė Karmaikl (Amy Carmichael) parašė daugelį himnų, kuriuos giedame per pamaldas. O jūs? Kokiam tikslui gimėte jūs? Į ką jūs investuojate savo gyvenime?

„Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu“ (Ps 59, 16). Antrojo pasaulinio karo metu prancūzų provincijos gyventojai padėjo žydų bėgliams slėptis nuo nacių. Tankiuose miškuose, augančiuose aplink miestelį, retkarčiais pasigirsdavo dainos, kurias išgirdę bėgliai žinojo, jog gali išeiti iš slėptuvės.

„Jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: „Viešpats su Tavim, galingas karžygy!“ (Ts 6, 12). Aštuoniolikmetė Ema savo socialiniuose tinkluose drąsiai kalba apie Jėzų Kristų, nepaisant to, kad pikti liežuviai išjuokia jos džiaugsmą ir nuoširdžią meilę Gelbėtojui. Kai kurie ją užsipuolė komentuodami juos išvaizdą. Kiti nusprendė, kad jai trūksta proto, jei ji pasišventė Dievui.

„Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi širdin“ (Lk 2, 19). Per vienas Kalėdas mano senelė padovanojo man dailų perlų vėrinį. Gražūs karoliukai švytėjo ant mano kaklo, kol vieną dieną nutrūko siūlelis. Perlų karoliukai pabiro į visas puses, šokinėdami ant mūsų medinių grindų.

„Jis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes“(Mch 7, 19). Mūsų rajone yra dviračių parduotuvė „Antrasis šansas“. Ten savanoriai sutaiso išmestus dviračius ir juos dovanoja neturtingų šeimų vaikams. Parduotuvės įkūrėjas Ernis Klarkas dovanoja dviračius ir suaugusiems, tarp kurių yra ir benamiai...

„Aš vis prisimenu tavo neveidmainišką tikėjimą, kuris pirma gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje“ (2 Tim 1, 5). Gerokai prieš tai, kai Bilis Gremas (Billy Graham), būdamas šešiolikos metų atsigręžė į Jėzų Kristų, jo tėvų gyvenimas buvo pašvęstas Viešpačiui. Abu jo tėvai užaugo krikščioniškose šeimose, kur ir įtikėjo.

„Eik ir mylėk turinčią meilužį moterį, svetimautoją, kaip Viešpats myli izraelitus, nors jie ieško kitų dievų.“ (Oz 3, 1). Rono ir Nensės santuoka akivaizdžiai sugriuvo. Nensė turėjo romaną už santuokos ribų, tačiau po kiek laiko išpažino savo nuodėmę Dievui. Ji žinojo, ko nori Dievas, tačiau teisingai pasielgti buvo sunku! Pagaliau ji papasakojo Ronui visą teisybę.

„Mano viltis Tavyje“ (Ps 39, 7). Nelaukta Bobės mirtis mane apstulbino mirties realybe ir parodė gyvenimo laikinumą. Mano vaikystės draugei buvo tik dvidešimt ketveri, kai tragiška avarija apledijusiame kelyje nusinešė jos gyvybę. Bobė užaugo nedarnioje šeimoje, bet neseniai jos gyvenime buvo įvykęs ilgai lauktas pokytis. Ji įtikėjo Jėzų Kristų! Kodėl taip greitai nutrūko jos naujas gyvenimas?

Iš kur aš žinau, jog iš tikrųjų esu krikščionė? Būdama paauglė aš uždaviau šį klausimą vienam pamaldžiam mokytojui. Atsakymas, kurį aš gavau buvo viltingas, iš pirmo žvilgsnio logiškas ir pavojingai klaidinantis. „Kodėl tave tai neramina?“, – toks buvo atsakymas. Nors aš jau užmiršau pokalbio detales, esmė buvo aiški: jeigu bijai pragaro ir nori būti krikščione, argi nepakanka šio įrodymo?

„Padrąsinkite liūdinčius, palaikykite silpnuosius, būkite kantrūs su visais!“ (1 Tes 5, 14). Sustojau prie šviesoforo ir pamačiau pažįstamą valkatą. Jis stovėjo prie kelio, laikydamas rankose kartoną su užrašu: „Sušelpkite maistui. Bent kiek“. Aš atsidusau ir nusigręžiau. Ar aš buvau tas, kuris ignoruoja vargšus?