Naujienos

„Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas“ (Ps 46, 7). Gaisras greitai išplito mūsų bažnyčios daugiavaikės šeimos namuose. Tėvas ir sūnus išgyveno, nors tėvą reikėjo gydyti. O jo žmoną, motiną ir du mažus vaikus palaidojo. Deja, tokie širdį veriantys dalykai įvyksta dažnai. Ir kaskart iškyla senas kaip pasaulis klausimas: „Kodėl kenčia geri žmonės?“

„Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo, puolęs ant kaklo, ir jie abu verkė“ (Pr 33, 4). Viena krikščioniška organizacija užsibrėžė tikslą propaguoti gydomąjį atleidimą. Vienas iš jų veiklos būdų buvo pratimas, kurio metu nuskriaustą žmogų ir skriaudėją surišdavo nugaromis. Tik tas, kuriam buvo padaryta žala, galėjo atrišti virvę.

„Dvasios vaisiai yra (...) džiaugsmas“ (Gal 5, 22). Vienas iš mūsų sūnų Brianas yra universiteto krepšinio komandos treneris. Vienais metais, kai jo komanda dėjo pastangas laimėti krepšinio turnyrą Vašingtono valstijoje, geranoriški miesto gyventojai klausinėjo: „Na, kaip, ar šiais metais ketinate laimėti?“ Tiek žaidėjai, tiek treneriai jautė spaudimą. Todėl Brianas pasiūlė šūkį: „Žaisk su džiaugsmu!“

„Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas?“ (Jok 2, 14). Tomas žinojo, ką reikia daryti. Jis gimė neturtingoje indų šeimoje. Paskui jį įsūnijo amerikiečių šeima. Kai vėliau sugrįžo į Indiją, jis savo gimtajame mieste pamatė baisiame skurde gyvenančius vaikus.

„O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų“ (Jok 3, 8). Ar jums teko apie ką nors pasidalinti su žmogumi, kuriuo pasitikėjote, o jis išdavė viską, ką jam papasakojote? O juk jūs prašėte tai laikyti paslaptyje. Na, o jūs patys, ar esate išdavę svetimas paslaptis?

„Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę“ (Jn 10, 11). Intriguojantis anglų futbolo momentas būna tada, kai kiekvienų rungtynių pradžioje sirgaliai gieda savo komandos himną. Jų būna įvairių: nuo linksmų („Dėl visko džiaugiamės“) iki keistų (“Aš amžinai pučiu burbuliukus“).

„Kokie esame iš tolo laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje darbais“ (2 Kor 10, 11). Mano draugė (kuri yra ir mano sielovadininkė) popieriaus lape nupiešė plono žmogaus figūrėlę ir ją pavadino privatus „Aš“. Tada greta jos nupiešė kitą figūrėlę, kuri buvo puse centimetro didesnė, ir pavadino ją viešasis „Aš“.

„O jūs esate ‚išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta‘ “ (1 Pt 2, 9). „Tai viso labo tik čigonų berniukas“, - kažkas sušnibždėjo pasibjaurėdamas, kai Rodnis Smitas išėjo į bažnyčios priekį, kad pamaldų metu (1877 metais) priimtų Kristų. Niekas nemanė, jog iš šio paauglio, beraščių čigonų sūnaus, išeis kas nors gera.

„Kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį“ (Ps 63, 6). Besimokydamas koledže, vasaros atostogas aš praleisdavau užsidirbdamas viešbučio rančoje, kuri buvo nuostabaus grožio kalnuose, Kolorado valstijoje. Dėl miško gaisrų pavojaus į personalo pareigas įėjo „naktinis budėjimas“.

„Taip, jie matys Viešpaties šlovę ir Dievo didybę“ (Iz 35, 2). Kaip ir daugumoje dykumų, Mojavio dykumoje galima pamatyti smėlio kopas, išdžiūvusius kanjonus, kalvas ir kalnus. Tačiau amerikiečių biologas Edmundas Jegeris (Edmund Jaeger) pastebėjo, kad kas kelerius metus, dėl gausaus lietaus, dykuma pražysta.