Naujienos

„Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!“ (Ps 121, 2) Debesys buvo pakibę žemai ir užstojo horizontą. Jie kelių šimtų metrų spinduliu apribojo matomumą. Minutės užsitęsė. Žinoma, tai paveikė mano nuotaiką. Bet, artėjant popietei, debesys pradėjo sklaidytis, ir aš pamačiau garsiausią mūsų miesto įžymybę ir orientyrą gražiąją Pikes Peak viršukalnę.

„Jūsų džiaugsmo dieną, šventės dieną ir pirmą mėnesio dieną, trimituokite...“ (Sk 10, 10) Trimito signalas – tai paprasta melodija, kurią JAV kariuomenėje trimituoja dienos pabaigoje, o taip pat per laidotuves. Buvau nustebusi, kai perskaičiau šios muzikos neoficialius tekstus ir aptikau, kad daugelis iš jų baigiasi žodžiais „Dievas yra arti“.

„Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu, Jo akivaizdon ateikite giedodami.“ (Ps 100, 2) Kai aš laukiau pusryčių savitarnos eilėje krikščionių konferencijų centre, į valgyklą įėjo grupė moterų. Viena iš jų atsistojo į eilę už manęs. Aš nusišypsojau ir pasisveikinau. Atsakydama šypsena į mano sveikinimą, ji pasakė: „Aš jus kažkur esu mačiusi“.

„Nes mūsų sutaikinimas yra Jis.“ (Ef 2, 14) Naujųjų metų naktį, kai visuose pasaulio miestuose ir miesteliuose sproginėja galingi fejerverkai, tas didelio triukšmo efektas yra sukeliamas tyčia. Pasak gamintojų, fejerverkai turi tiesiog sprogdinti atmosferą! Pačios garsiausios yra petardos, o ypač kai sprogsta prie pat žemės.

„Šis miestas bus man džiaugsmas, pasigyrimas ir garbė...“ (Jer 33, 9) Būdamas septyniolikos metų Doveinas dėl vagystės ir priklausomybės nuo heroino buvo priverstas palikti tėvų namus Manenberge, Keiptaune (Pietų Afrika). Tačiau jis toli nenuvyko. Savo motinos namų vidiniame kieme iš gofruoto metalo jis pasistatė lūšną, kuri netrukus tapo žinoma kaip „Kazino“.

„Žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ (Lk 2, 14) Belgijoje šaltą 1914 m. Kūčių vakarą iš apkasų, kuriuose sėdėjo kareiviai, pasigirdo giedojimas. Giesmės „Tyli naktis“ žodžiai iš pradžių suskambo vokiškai, o paskui angliškai. Kariai, kurie dienos šviesoje šaudė vieni į kitus, sudėjo ginklus ir išėjo iš apkasų, kad neutralioje zonoje paspaustų rankas, pasikeisdami kalėdiniais sveikinimais ir spontaniškomis dovanomis...

„Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.“ (Iz 7, 14) Marijai besilaukiant kūdikio, nereikėjo Juozapo klausti: „Kaip mes pavadinsime vaikelį?“ Skirtingai nuo daugelio kūdikių besilaukiančių žmonių, Marijai su Juozapu dėl vaiko vardo nekilo jokių abejonių.

„Jas palikite beturčiams ir ateiviams.“ (Kun 23,22) Mano pažįstamas kas vakarą ištuština savo kišenes ir smulkias vieno, dešimties, dvidešimties, o kartais ir penkiasdešimties centų monetas padeda ant naktinės spintelės prie savo lovos. Jis žino, kad jį aplankys anūkai, kurie yra įpratę vos atvykę iš karto patraukti prie spintelės.

„Kas yra žmogus, kad jį atsimeni…“ (Ps 8,4) Jo vardas Dnianas (Dnyan). Jis laiko save pasaulio studentu. „Visa tai yra didelis universitetas“, - jis kalba apie miestus, pro kuriuos pravažiuoja. 2016 metais Dnianas buvo išvykęs į keturių metų kelionę dviračiu, kurios metu susipažino su žmonėmis ir mokėsi iš jų. Jeigu iškildavo kalbos barjeras, jis pastebėjo, jog kartais žmonės gali vienas kitą suprasti ir be žodžių.

„Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais.“ (Ps 1, 1) Kai bankas per klaidą sutuoktinių porai priskaičiavo 120 000 dolerių, jie puolė pirkti viską, ką tik galėjo: įsigijo visureigį, namelį ant ratų bei du keturračius ir dar apmokėjo visus kreditus. Tačiau bankas aptiko klaidą, liepė porai grąžinti pinigus.