Naujienos

„Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane, klausykite, ir jūsų siela bus gyva!“ (Iz 55,3). Aš pažvelgiau per vynuogėmis apaugusią tvorą mūsų kiemo gale. Ant tako, kuris už mūsų namų supo parką, pamačiau sportuojančius žmones: jie bėgiojo, šokinėjo ir darė pratimus. „Ir aš taip sportavau, kai buvau stipresnis“ – pagalvojau. Ir mane užliejo nepasitenkinimo banga.

„Nuolat melskitės, budėdami ir dėkodami“ (Kol 4, 2). Kevinas šluostėsi ašaras, kai perdavė mano žmonai Kerei popieriaus lapelį, norėdamas, kad ji perskaitytų. Jis žinojo, jog mes meldžiamės, už mūsų dukrą, kad ji grįžtų pas Jėzų. „Šį lapelį aš radau mamos Biblijoje po jos mirties.

„Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko“ (Job 12, 13). Mano draugės tėvas sužinojo baisią diagnozę – vėžys. Chemoterapijos metu jis įtikėjo Kristumi, o liga perėjo į remisijos stadiją. Vėžio požymiai nepasireiškė nuostabių aštuoniolika mėnesių. Tačiau paskui liga sugrįžo dar sunkesne forma.

„Žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu“ (Įst 8, 3) Kai mūsų anūkas Džėjus buvo mažas berniukas, jo tėvai gimtadieniui jam padovanojo naujus marškinėlius. Jis tuojau pat juos apsivilko ir patenkintas vaikščiojo visą dieną. Kai vilkėdamas jais, jis pasirodė kitą dieną, tėvas paklausė: „Džėjau, ar tu džiaugiesi savo marškinėliais?“

Kai mes girdime žodį „atsimetėlis“, galvojame apie žmogų, kuris paliko savo tikėjimą ir nusigręžė nuo Dievo. Žinoma, taip pasielgęs žmogus atitinka atsimetėlio sąvoką. O kas, jei yra atsimetusių žmonių, kurie to net nenutuokia?

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11, 28). Būdamas penkiasdešimt ketverių metų aš nusprendžiau dalyvauti Milvokio (Milwaukee) maratone. Aš turėjau du tikslus: pasiekti finišą ir tai padaryti per penkias valandas.

„Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę (...) Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu“ (Jn 10, 17-18). Greitosios pagalbos automobilio durys buvo beveik užvertos. Aš buvau viduje. Lauke sūnus skambino mano žmonai. Lyg rūke aš ištariau jo vardą. Kaip paskui jis prisiminė, aš lėtai pasakiau...

„Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau“ (Jn 15, 14). Aš užaugau Ganoje. Būdamas mažas berniukas, aš mėgau vaikščioti su tėčiu žmonių minioje, laikydamasis už jo stiprios rankos. Jis buvo mano tėvas ir draugas, nes mano kultūroje laikytis už rankų yra tikros draugystės požymis.

„Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje yra“ (Ps 24, 1). Prieš pradedant pietauti, mes palenkėme galvas maldai. Mano draugas Džefas ištarė: „Dangaus Tėve, dėkoju, kad leidi kvėpuoti Tavo oru ir valgyti Tavo maistą“.

Išdidumas jus nužudys. Visam laikui. Išdidumas – tai nuodėmė, kuri, labiausiai tikėtina, trukdo jums pripažinti, jog jums desperatiškai reikia Gelbėtojo. Tie, kurie mano, jog dėl sveikatos neturi problemų, neis pas gydytoją.