Naujienos

„Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus“ (Lk 6, 27-28). Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje šešiametė Rubė Bridžes (Ruby Bridges) tapo pirmąja juodaode moksleive baltųjų mokykloje Amerikos pietuose.

Ar jūs esate kritikuojami? Nebijokite pripažinti savo kaltę. Man rodos, kad į teisingą kritiką mes reaguojame dvejopai: arba atgailaujame, arba ginamės. Ir šios dvi reakcijos į kritiką yra taip toli viena nuo kitos, kaip rojus ir pragaras.

„Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo“ (1 Jn 4, 1). „Klausykis!, – pasakė man žmona telefonu. – Mūsų kieme beždžionė!“ Ji atsuko telefoną kiemo link, ir aš iš tikrųjų išgirdau klyksmą, kuris skambėjo panašiai kaip beždžionės.

„Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jok 1, 19). Kada reikia tylėti, o kada kalbėti – tai vienas iš pačių svarbiausių gyvenimo pamokų, kurią reikia įsisavinti.

„Tavo akys matys karalių jo grožybėje, jos matys tolimą šalį“ (Iz 33, 17). Amy Karmaikl (Amy Carmichael 1867–1951) žinoma dėl savo veiklos, gelbėjant našlaites mergaites Indijoje ir suteikiant joms naują gyvenimą. Dirbdama varginantį darbą, ji turėjo laikotarpius, kuriuos pati vadino „regėjimų akimirkomis“.

Paprastai aš žinau, ko noriu, ir man patinka gauti tai, ko noriu. Aš esu tokia pat, kaip ir daugelis žmonių. Tačiau, kai mes negauname, ko norime, užsiliepsnoja mūsų neigiamos emocijos. Mes, krikščionys, dažnai tikimės, kad mūsų gyvenimas bus idealus, ir kad viskas eisis kaip per sviestą...

„Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti“ (Ef 2, 10). Laigonė Styvens su savo broliu Niku mėgo kopti kalnus. Jie buvo patyrę alpinistai ir abu buvo įkopę į McKinley (Denali), aukščiausio kalno Šiaurės Amerikoje, viršūnę.

Neseniai aš sulaukiau serijos tragiškų pranešimų, kurie pavertė mano maldos gyvenimą – visuomet kupiną pasitikėjimo Dievu ir viltimi – nepaliaujama rauda. Mano geriausios draugės mažametė dukrelė netikėtai ir nepaaiškinamai nugrimzdo į psichinės ligos tamsą...

„ (...) Aš, Nabukadnecaras, pakėliau akis į dangų, ir mano protas sugrįžo. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, gyriau ir garbinau Tą, kuris amžinai gyvena, nes Jo valdžia yra amžina ir Jo karalystė nesibaigia” (Dan 4, 33-34). Karlsbado (Kalifornija) gelbėjimo tarnyba atvyko pagal iškvietimą ir rado moterį, kalbančią australišku akcentu, negalinčią prisiminti, kas ji tokia ir iš kur yra.

„Patsai ramybės Viešpats tegul teikia jums ramybę“ (1 Tes 3, 16). Greisė yra ypatinga moteris. Kai aš apie ją galvoju, visada prisimenu vienintelį žodį – ramybė. Per šešis mėnesius, kai mes pažįstamos, retai keitėsi jos rami ir nesudrumsta veido išraiška. O tuo tarpu jos vyrui aptiko retą ligą ir paguldė į ligoninę.