Naujienos

„[Barnabas] visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu.“ (Apd 11, 23) „Niekada nepasiduok! Būk kieno nors šypsenos priežastis! Tu esi nuostabus! Nesvarbu, iš kur tu atėjai, svarbu, kur tu eini!“, - Virdžinijos Byčo mokiniai šiuos ir panašius tekstus rasdavo užrašytus ant bananų savo mokyklos valgykloje.

„Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą.“ (Mt 13, 44) Išgirdę pažįstamos melodijos garsus, mes visi šešiese subruzdome. Vieni ėmė autis batus, o kiti liko kaip buvę ir basi metėsi link durų. Po kelių sekundžių mes jau bėgome keliuku prie furgono su ledais.

„Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuosi. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane!“ (Ps 27,7) Nusiminęs ir nusivylęs bažnyčia septyniolikmetis Trevoras visus metus ieškojo atsakymų. Bet niekas negalėjo numalšinti jo troškulio ar atsakyti į jo klausimus. Šios paieškos jį suartino su tėvais. Tačiau jis ir toliau turėjo problemų dėl krikščionybės.

„Mat žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailybė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga.“ (1 Kor 1, 18) Kai kurių dalykų neįmanoma suprasti, kol jų nepajusi. Pirmojo nėštumo metu aš perskaičiau daugybę knygų ir išklausiau dešimtis moterų istorijų apie sąrėmius ir gimdymą. Tačiau taip ir nesugebėjau pakankamai įsivaizduoti, kaip visa tai įvyks.

„Išpirkimą Jis savo tautai siuntė, amžiams paskelbė sandorą. Šventas ir gerbtinas yra Jo vardas.“ (Ps 111, 9) Neseniai aš sužinojau naują keblios problemos sprendimo būdą. Viskas prasidėjo nuo to, kai viena iš mūsų anūkių pašildė savo žaislinį triušį, priglausdama jį prie židinio stiklo. Dėl to prie stiklo prilipo žaislinio triušio kailio gumulėliai.

„Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų.“ (Rom 12,6) Muzika pripildė bažnyčios salę. Į sceną pakilo dailininkas daltonikas Lansas Braunas (Lance Brown). Jis atsistojo prieš baltą drobę nugara į salę ir įmerkė teptuką į juodus dažus. Laisvu judesiu jis pavaizdavo kryžių. Potėpis po potėpio vizualinis pasakotojas kūrė Kristaus nukryžiavimo ir prisikėlimo paveikslus.

"Kiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai.“ (Rom 15, 2) Tą vakarą, kai Fordo teatre nušovė JAV prezidentą Abraomą Linkolną, jo kišenėse buvo: dveji akiniai, servetėlė valyti akinių stiklams, lenktinis peilis, laikrodžio grandinėlė, nosinė, odinė piniginė su penkių Konfederacijos dolerių kupiūra ir aštuonios laikraščių iškarpos, įskaitant ir tas, kurios gyrė Linkolną ir jo politiką.

„Ir nebus daugiau jokio prakeiksmo. Mieste stovės Dievo ir Avinėlio sostas.“ (Apr 22, 3) Pirmoji emigrantė, 1892 metais atvykusi į JAV teritoriją per Elio salą, buvo Enė Mur (Annie Moore), kuri tikriausiai labai jaudinosi galvodama apie naujus namus ir naują pradžią. Vėliau jos pėdomis praėjo milijonai žmonių.

„Duokite ir jums bus duota.“ (Lk 6, 38) Kartą Steisė benzino kolonėlėje susitiko moterį, kuri buvo pamiršusi namuose savo banko kortelę. Su vaiku ant rankų ji prašė pravažiuojančiųjų pagalbos. Tuo metu Steisė pati buvo bedarbė, tačiau nepažįstamajai paaukojo 15 dolerių benzinui. Po kelių dienų savo namų prieangyje ji rado krepšį su vaikų žaislais ir kitomis dovanomis.

„Ir Juozapo valdovas paėmė jį, atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai. Bet Viešpats buvo su Juozapu.“ (Pr 39, 20-21) Kai 1948 m. ankstų rytą kažkas paskambino į Haralano Popovo duris, jis neturėjo nė menkiausio supratimo, kaip pasikeis jo gyvenimas,. Be jokio perspėjimo jį suėmė bulgarų policija ir už tikėjimą įmetė į kalėjimą.