Naujienos

„Ar ne toks pasninkas, kurį Aš pasirinkau: (...) suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą“ (Iz 58, 6). Vienam žmogui metų gale dėl nuomos mokesčio prireikė pagalbos. Jis kreipėsi į giminaičius. Jo prašymas buvo pakankamai didelė našta, nes jie patys turėjo nenumatytų išlaidų.

„Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus“ (Ps 19, 1). Pasitelkę akustinę astronomiją mokslininkai gali girdėti garsus ir pulsacijas iš kosmoso. Pavyzdžiui, jie sužinojo, kad žvaigždės savo paslaptingomis orbitomis nesisuka visiškoje tyloje. Jos skleidžia muziką!

„Nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės“ (Rom 8, 39). „Ko jūs negalite atsisakyti?“ – tokį klausimą uždavė radijo laidos vedantysis. Klausytojai ėmė skambinti ir atsakinėti. Daugelis paminėjo šeimą. Tarp tokių buvo našlys, kuris negalėjo užmiršti savo mirusios sutuoktinės.

„O mano Dievas patenkins visas jūsų reikmes iš savo šlovės turtų Kristuje Jėzuje“ (Fil 4, 19). Kartais tikėjimo pamokos ateina nelauktai. Vieną iš jų aš išmokau iš savo penkiasdešimties kilogramų juodo labradoro, pravarde Lokys. Jo didelis metalinis dubenėlis vandeniui stovi virtuvės kampe. Kai Lokys nori gerti, o dubenėlis tuščias, jis neloja...

Tarp apgailestavimo ir atgailos yra skirtumas. Apgailestauti – reiškia būti labai susikrimtusiam, kad įkliuvai. Pavyzdžiui. jūs nebaudžiamai apiplėšinėjate bankus, ir niekas jūsų negali sugauti, tačiau po eilinio apiplėšimo jus vis dėlto suseka ir pasodina į kalėjimą.

„...Jis priėmė žmones, kalbėjo jiems apie Dievo Karalystę ir išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo“ (Lk 9, 11). Žinomas komikas Fredas Alenas (Fred Allen) pasakė: „Garsenybė – tai toks žmogus, kuris visą gyvenimą neriasi iš kailio, kad taptų žinomas, o paskui dėvi juodus akinius, kad jo neatpažintų“.

„Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16, 7). Viljamas Karėjus (William Carey) buvo ligotas vaikas iš neturtingos šeimos, gyvenęs netoli Northamptono (Anglijoje). Ateitis jam nežadėjo nieko šviesaus. Tačiau Dievas turėjo savo planų.

„Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties veido tarp sodo medžių“ (Pr 3, 8). Jis žinojo, kad taip negalima daryti. Jis suprato, kad blogai elgiasi. Tai buvo parašyta ant jo veido! Kai aš atsisėdau priešais jį, kad aptartume jo blogą elgesį, mano sūnėnas užsimerkė. Taip ir sėdėjo, nusprendęs savo trejų metų proteliu, jog jeigu jis manęs nemato, tai ir aš nematau jo.

„Aš siunčiu savo pasiuntinį paruošti kelią pirma manęs“ (Mal 3, 1). „Turiu jums pranešimą!“, - viena konferencijos, kurioje dalyvavau, darbuotojų perdavė man popieriaus lapelį. Kas manęs laukia: nemalonumai ar džiaugsmas? „Tau gimė sūnėnas!“, – toks pranešimas buvo popieriaus lapelyje.

„...Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam“ (Lk 17, 3). Kartais būna sunku tiesiai žmogui pasakyti, kad jis mus įskaudino. Bet kartais tai padaryti tiesiog yra būtina. Atsisakydami nuoširdaus pokalbio, mes leidžiame nuoskaudai giliai įsibrauti į mūsų širdį ir peraugti į kažką dar blogesnio.