Naujienos

„Du geriau negu vienas (...) Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų (Ekl 4, 9-10). 2016 m. Rio de Žaneiro  olimpiados metu dvi sportininkės pritraukė viso pasaulio dėmesį. 5000 m. distancijoje nubėgusios didesnę jos dalį, susidūrė ir parkrito Naujosios Zelandijos bėgikė Nikki Hamblin ir amerikietė Abbey D’Agostino.

„Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14). Džonas Bableris (John Babler) yra nedidelio Teksaso miesto policijos skyriaus ir gaisrinės kapelionas. Jis nutarė atostogų metu mokytis policijos akademijos kursuose, kad galėtų geriau suprasti situacijas, su kuriomis susiduria teisėsaugos organų darbuotojai. 

„Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas“ (Ps 30, 5). Neseniai radau dienoraštį, kurį rašiau koledže, ir negalėjau jo neperskaityti. Įdomu, kad tuomet jaučiaus visai kitaip negu dabar. Tuomet, kovodama su vienatve ir abejonėmis tikėjimo dalykuose, aš buvau nusiminusi, bet dabar, atsigręždama atgal, aš matau, kaip švelniai Dievas man padėjo subręsti.

„Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį  apraudojo“ (Apd 8, 2). 2002 metais, praėjus keliems mėnesiams po to, kai avarijoje žuvo mano sesuo Morta su vyru, draugas mane pakvietė į seriją bažnyčios seminarų „Augantis per sielvartus“. Aš labai nenoromis sutikau ateiti į pirmąjį seminarą.

„Ezekijas paėmė laišką (...) ir jį perskaitė. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, karalius išskleidė laišką priešais Viešpatį“ (2 Kar 19, 14). Paauglystėje, kai aš supratau, koks keblus būna suaugusiųjų gyvenimas ir kaip kartais būna sunku apsispręsti, mama mane išmokė paprasto dalyko. Jei aš abejoju, kur man eiti mokytis, kokį pasirinkti darbą...

„Ir Sėdintysis soste tarė: ‚Štai Aš visa darau nauja!‘ “ (Apr 21, 5). Žiūrėdama pro atvirą langą, aš girdžiu paukščių giedojimą ir matau, kaip ant medžių nuo švelnaus vėjelio šlama lapai. Neseniai nupjautame mano kaimyno lauke išmėtyti auksiniai šiaudų ryšuliai, o dideli balti kamuoliniai debesys lėtai plaukia kaip smaragdas mėlyno dangaus fone.

„Nuolat melskitės, budėdami ir dėkodami“ (Kol 4, 2). „Ar ten yra gyvačių?“, - paklausė Alenas, kaimynų berniukas, kai mes išsiruošėme pasivaikščioti šalia mūsų namų tekančios upės pakrante. „Anksčiau čia jų nebūdavo, - atsakiau, - tačiau visko gali nutikti!"

„Viešpats teaugina jus ir gausiai tepraturtina meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime“ (1Tes 3, 12). „Ar Dievas daro kažką naujo jūsų gyvenime?“, – paklausė grupės (kurioje neseniai aš buvau) lyderis. Mano draugė Mindė, kuri dabar išgyvena sudėtingą gyvenimo periodą, pasisiūlė atsakyti.

„Jo neregimos ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiama iš Jo kūrinių“ (Rom 1, 20). Lordo Hau (Lord Howe) sala yra mažas balto smėlio ir švaraus kaip krištolas vandens rojus, esantis į rytus nuo Australijos. Prieš kelis metus apsilankęs joje, buvau apstulbintas jos nuostabaus grožio. Čia galima plaukioti drauge su vėžliais ir žuvimis.

„Aš apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir jūs tapsite švarūs“ (Ez 36, 25). Atidariusi indaplovę, supratau, kad kažkas negerai. Vietoje blizgančių ir švarių lėkščių visur matėsi juodo kaip anglis purvo sluoksnis. Galimas daiktas, kad indaplovė sugedo dėl kieto vandens mūsų rajone.