Naujienos

Buvo NUOSTABIOS dienos, kai žemė buvo dangaus provincija, kai ji buvo tiek artima dangui, jog norint pasiekti jį, nereikėjo kelių ir Dangaus Tėvas buvo šalia! Žmogus buvo sutvertas tyras ir be ydų, todėl jis visada galėjo bendrauti palaimos sode su Kūrėju. Žemėje buvo Rojus, nebuvo reikalo jo perkelti į Dangų.

„Juk Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45). Mūsų žvaigždžių ir jų gerbėjų kultūroje jau nieko nebestebina, jog antrepreneriai prekiauja garsenybėmis kaip preke, parduodami jų laiką ir dėmesį. 

„Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10). Kai aš atvykau aplankyti savo sesers, jos vaikai man tuoj pat parodė naujovę – savo elektroninę namų ruošos skatinimo sistemą (Choropoly skydų rinkinį). Kiekvienas iš jų turi savo specialų skydą, kuriame atsispindi jų elgesys. Už kiekvieną gerai atliktą užduotį vaikas gauna teisę...

„Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą“ (Ps 66, 10). Mano mėginimus bėgti ilgas distancijas negalėčiau pavadinti sėkmingais, o paskutinis bėgimas mane visiškai nuvylė. Pusę kelio aš tiesiog ėjau, ir kartą man net reikėjo prisėsti. Jaučiausi kaip dvejetukininkas per egzaminus.

„Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda. Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta“ (Jn 14, 27). Būdamas šešerių aš su savo broliais pirmą kartą važinėjausi amerikietiškais kalneliais. Kai mes dideliu greičiu artėjome prie pirmojo posūkio, aš ėmiau šaukti: „Nenoriu! Išleiskite mane!“

„Jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties“ (Kol 1, 23). Bažnyčios jaunimo grupelė aplankė senelių namus Jamaikoje. Viena mergina atkreipė dėmesį į tolimame kampe gulintį vienišą žmogų. Sprendžiant iš visko, jam šiame pasaulyje liko tik lova, kurioje jis (nelaimingas neįgalusis) nejudėdamas gulėjo.

„Nes Ji (Tiesos Dvasia) yra jumyse ir bus jumyse“ (Jn 14, 17). Senelių namuose senutė su niekuo nesikalbėjo ir neatsakinėjo į klausimus. Atrodė, jog ji net nejuda savo sename girgždančiame krėsle. Jos niekas nelankė, todėl jauna slaugė pertraukėlių metu dažnai užeidavo į jos kambarį.

„Pagonys yra bendrapaveldėtojai, priklauso vienam kūnui ir yra pažado dalininkai Kristuje per Evangeliją“ (Ef 3, 6). „Bendruomenė – tai vieta, kur gyvena žmogus, su kuriuo jums nesinori gyventi“, - sako Henris Nouenas (Henri Nouwen). Mes dažnai save apsupame žmonėmis, su kuriais gerai jaučiamės. Tačiau tai nėra bendruomenė, bet ratelis, klubas. Ratelį gali suorganizuoti kiekvienas.

„Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi“ (Ekl 3, 1). Nesenai skrendant lėktuvu, mano dėmesį patraukė priešais mane sėdėjusi mama su vaikais. Vyresnysis mažylis buvo užsiėmęs žaisliuku, o mama bendravo su kitu, dar žindomu, kūdikiu. Ji šypsodamasi kalbėjosi su juo ir glostė skruostus.

MES TURIME labai pagrįstas priežastis dėkoti Viešpačiui už visus palaiminimus, kuriuos Jis jau daug metų siuntė mūsų bažnyčiai. Už tai, kad mes esame vieningi, už uolų požiūrį į tarnystę, už didelį skaičių atsivertusių, už visų mūsų darbų, susijusių su bažnyčios augimu, sėkmę. Tačiau šiandien aš norėčiau pakalbėti kita tema, mano širdį slegia sunkumas.