Naujienos

„Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas“ (Ps 68, 19). - Tėti, nepaleisk manęs! - Nepaleisiu. Aš laikau tave tvirtai! Būdamas mažas berniukas, aš siaubingai bijojau nuskęsti. O tėvas norėjo išmokyti mane plaukti.

„Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė“ (Jn 21, 25). Vaikystėje aš mėgau vaikščioti į mūsų mažą vietinę biblioteką. Kartą žiūrėdama į paaugliams skirtas knygų lentynas, aš nusprendžiau jas visas perskaityti. Per tokį savo entuziazmą aš užmiršau, jog biblioteka reguliariai gaudavo naujas knygas.

 „Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas“ (Sof 3, 17). Iki tol, kol mes su žmona susilaukėme vaikų, man niekas nesakė, koks šeimoje svarbus giedojimas.

„Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio pasaulio tamsybių valdovais“ (Ef 6, 12). Teresė Prekerova buvo dar visai jauna, kai naciai įsiveržė į jos gimtąją Lenkiją. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o kartu su juo ir siaubingas Holokaustas. Teresės kaimynai žydai dingdavo vienas ko kito.

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai (1 Kor 13, 4-5). Toliau Paulius vardija meilės – agapės savybes ir apie septintąją sako, jog ji neieško savo naudos.

„Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus myliu“ (Jn 15, 12). Emilės Brontės romane „Vėtrų kalnas“ yra vienas personažas – vaidingas, nesugyvenamas žmogus, kuris visą laiką kritikuodamas kitus cituoja Bibliją. Jis apibūdintas kaip „įkyrus veidmainiškas teisuolis fariziejus...

„Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime!“ (Gal 6, 9). Kartais daryti gera nėra paprasta. „Kokia nauda iš mano gerų darbų ir gerų norų?“ – galvojame. Visai neseniai ir mane aplankė tokios mintys, kai aš (viską apmąsčiusi maldoje) išsiunčiau draugei padrąsinantį elektroninį laišką.

„Tavo ausys girdės žodžius, sakomus tau už nugaros: „Tas yra kelias, eikite juo“, jei būsite nukrypę į dešinę ar į kairę“ (Iz 30, 21). „Eikime ten“ – pasakiau aš, paėmęs už pečių sūnų bei pasukdamas jį minioje, kad eitų paskui mamą ir seseris. Buvo laisvadienis, ir mes nusprendėme jį praleisti pramogų parke. Žmonių buvo daug, berniukas pavargo ir dažnai nukrypdavo.

„O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota“ (Rom 5, 5). Ilgą laiką Elžbieta kovojo su priklausomybe nuo narkotikų, o kai ji išsigydė, norėjo padėti kitiems. Tačiau kaip tai padaryti? Ji ėmė rašyti padrąsinančius raštelius ir palikinėti įvairiose vietose.

"Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai...“ (1 Kor 13, 4-5). Pirmame Laiške korintiečiams 13, 1 Paulius nurodo žmones, kurie giriasi savo giliu dvasingumu, tačiau jiems trūksta meilės žmonėms. Jis rašo, kad jie „kaip skambantis varis, ar žvangantys cimbolai“.