Naujienos

„Jis ateis (...) ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad aukotų Viešpačiui teisumo auką.“ (Mal 3, 3) Įžengę į vietos benamių prieglaudą, mes atsidūrėme priešais paaukotų batų kalną. Direktorius paprašė, kad mūsų jaunimo grupė padėtų juos surūšiuoti. Rytą praleidome ieškodami batų porų ir jas išrikiuodami eilėmis ant betoninių grindų.

„Girkite Viešpatį, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus, kalbėkite, kad Jo vardas didingas.“ (Iz 12, 4) XVII amžiuje liuteronų pastorius Martinas Rinkartas (Martin Rinkart) daugiau kaip trisdešimt metų karo ir maro metu tarnavo Saksonijoje (Vokietijoje). Tik per vienus iš trisdešimties tarnystės Kristui metų Rinkartas surengė daugiau kaip 4000 laidotuvių pamaldų, tarp jų ir savo paties žmonos.

„Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas Jį.“ (Mk 3, 13) Jis buvo senyvas karo veteranas. Šiurkščios išvaizdos ir dar šiurkštesnės kalbėsenos. Kartą draugas, kuriam jis rūpėjo, pasidomėjo jo dvasiniais įsitikinimais. Atsainaus atsakymo neteko ilgai laukti: „Dievas neturi vietos tokiems kaip aš“.

„O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską.“ (Fil 3, 8) Prieš kelis metus mano gydytojas griežtai įvertino mano sveikatos būklę. Priėmiau į širdį jo žodžius ir pradėjau lankytis sporto salėje bei pakeičiau savo mitybą. Laikui bėgant mano svoris kartu su cholesteroliu sumažėjo, o mano savivertė atitinkamai išaugo.

„Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų (...) kas daro gailestingumo darbus – tedaro su džiaugsmu.“ (Rom 12, 6.8) Žinia sukėlė šoką. Jau išgyvenęs prostatos vėžį, mano tėvas sužinojo, kad dabar jis susirgo kasos vėžiu. Situacija buvo dar keblesnė dėl to, jog tėvas slaugė chroniška liga sergančią mamą. Dabar reikėjo rūpintis jais abiem. Tad laukė sunkios dienos.

„Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiau.“ (Iš 13, 17) Kolegos vienas po kito buvo paaukštinami pareigose, o Benjaminas nieko negalėjo sau padaryti ir truputį pavydėjo. „Kaip tu dar nesi vadybininkas? Juk tu to nusipelnei!“ – sakė jam draugai. Tačiau Benas nusprendė savo karjerą pavesti Dievui.

„Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana“ (1Pt 4, 10). Dvi mano anūkės nusprendė vaidinti spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“. Be abejo, jos tikėjosi gauti pagrindinius vaidmenis. Megė norėjo būti Alisa, o Ketė manė, jog jai tiktų Matildos vaidmuo. Tačiau jos gavo gėlių vaidmenis. Tai tikrai nebuvo bilietas į Brodvėjų.

„Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.“ (Fil 1. 6) Vaikystėje man dažnai užduodavo klausimą: „Kuo tu nori būti užaugęs?“, o atsakymai keitėsi, kaip besikaitaliojantis pavasario vėjas. Gydytojas. Gaisrininkas. Misionierius. Šlovinimo lyderis. Fizikas arba net slaptasis agentas MacGyveris.

„Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris dienas Aš ją atstatysiu.“ (Jn 2, 19) Griovimo kompanija Mičigano valstijos Pontiako mieste per klaidą nugriovė ne tą namą. Vėliau tyrėjai išaiškino, jog namo, kurį buvo rengiamasi nugriauti, šeimininkas perkėlė savo namo numerį ant kaimyninio namo, tokiu būdu norėdamas išsaugoti savo turtą.

„O Aš žvelgsiu į VIEŠPATĮ, dėsiu viltis į savo išganymo Dievą.“ (Mch 7,7; Biblijos draugijos vertimas) Aš esu viena iš milijonų žmonių, kamuojamų sezoninės depresijos, kuri yra išplitusi tose vietose, kur žiemą yra mažai saulės šviesos. Kada aš imu baimintis, kad šalčiai niekuomet nesibaigs, tada iš visų jėgų imu ieškoti ženklų, rodančių, kad artinasi laikas, kai dienos taps ilgesnės ir atšils.